Eismas

2020.11.17 22:32

Regionuose taršių automobilių savininkų paspirtukais nesuviliosi – kompensacijos neatperka kelių būklės

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.17 22:32

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar pritarti sprendimui papildomai 3 mln. eurų kompensacijoms už taršių automobilių naikinimą ir taip pratęsti šią programą. Gegužę Aplinkos ministerijos paskelbta programa sulaukė didelio ažiotažo – dar 1 tūkst. gyventojų norėtų taršų automobilį iškeisti į dviračius ar elektrinius paspirtukus.

Vis dėl to automobilių rinkos ekspertai pabrėžia, kad tokios programos turi tęstis ilgiau. Tik tada taršių automobilių šalyje mažėtų. Neaišku ir ką daryti su regionais, kur tokių automobilių daugiausia, bet norinčių jais atsikratyti – mažiausia.

1000 eurų taršaus automobilio keitimui į dviratį ar paspirtuką: šiek tiek poveikio yra, tačiau esminio – ne

Paspirtukai, dviračiai – tūkstančiams

Vilnietis Česlovas Pukėnas pasakoja, visai neseniai nusprendęs atsisveikinti su senu, taršiu automobiliu. Dabar rieda elektriniu paspirtuku. Apie tai, kad gali gauti finansavimą naujai transporto priemonei – pasiskaitė internete.

„Man paprasčiausiai galbūt buvo naujovė. Dviratis, automobilis – kažkaip tai seniai viskas aišku. Paspirtukas – tai man naujovė. Iššūkis“, – pasakoja vilnietis Č. Pukėnas.

Č. Pukėnas pasinaudojo Aplinkos ministerijos siūlyta programa – sunaikinti seną automobilį ir gauti 1 tūkst. eurų, už kuriuos galima įsigyti metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą. Aplinkos ministerija aiškina, kad norinčiųjų buvo tiek daug, kad trečiadienį Vyriausybė svarstys skirti dar papildomai 3 mln. eurų kompensacijoms. Iki spalio 19 dienos gauta per 9 tūkst. gyventojų prašymų, išmokėti maždaug 8 mln. eurų kompensacijoms.

„Paraiškų rinkimas buvo numatytas iki vasario 1 d., tačiau jau lapkričio mėnesį pinigai buvo išnaudoti ir matome, kad tikrai nemaža dalis, apie 1 tūkst. žmonių, dar nespėjo pasinaudoti parama. Tai, ką rodo visuomenės poreikiai – priemonė galėtų būti tęsiama“, – sako laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Šį sprendimą K. Mažeika Vyriausybei jau teikė praėjusią savaitę, tačiau kilus diskusijoms, nuspręsta skirti dar savaitę jį suderinti. Prašyta Vyriausybės leisti parskirstyti pinigus iš išmaniosios melioracijos rengimo programos, sumažinant ją nuo 7 iki 4 mln. eurų.

„Dalis lėšų paskirtų išmaniajai melioracijai, kur Europos Komisija pripažino, kad tai yra netinkama valstybės pagalba, matome, jog tikrai nebus panaudota ir nebus labai patraukli ūkininkams, todėl 3 mln. eurų galėtų būti perkelti į šitą priemonę“, – sako K. Mažeika.

Pokyčiai – nebent tęsiant paramą

„Regitros“ duomenimis, nuo gegužės mėnesio, kai startavo Aplinkos ministerijos programa, sunaikinta beveik 16 tūkstančių senų automobilių. Palyginti, pernai per tą patį laikotarpį, utilizuota daugiau nei trimis kartais mažiau mašinų. „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sako, tai ryškus pokytis, bet tam, kad šalies automobilių parkas atsinaujintų, tokios programos turi tęstis ne vienerius metus. Tokiu atveju, vis daugiau gyventojų pajėgtų keisti automobilius, spėtų pasitaupyti pinigų.

„Mūsų parkas, pagrinde dyzeliu varomos transporto priemonės, sudaro 68 proc. Vėlgi, įvertinam kuro sąnaudas, imam visus egzistuojančius mokesčius, žmonės juk moka skaičiuoti. Ko gero, vis dar verta turėti tokias transporto priemones – sąlyginai taršias“, – nurodo S. Šuminas.

Statistinis lietuvis vairuoja maždaug 8 metų senumo dyzelinu varomą automobilį, nors bendras autoparko amžiaus vidurkis siekia 14 metų. Palyginti, elektromobilių šalyje vis dar nėra daug – apie 2,5 tūkst. Hibridinių – per 30 tūkst. Viso automobilių šalyje – per 1,5 mln. Gyventojai galintys pasinaudoti Aplinkos ministerijos parama susiduria su dilema – jeigu atsisakoma seno automobilio, kiek privalu turėti santaupų, kad būtų galima įsigyti naują transporto priemonę ir dar gauti valstybės pagalbą? Kartais tiesiog neapsimoka arba teks išleisti daugiau nei norėtųsi. O jeigu automobilis iškeičiamas į dviračius ar paspirtukus – ką daryti žiemą? Tendencijos rodo, kad gyventojai atsikrato tiesiog senais, nebereikalingais automobiliais, kurių ir taip, greičiausiai nebenaudoja, tačiau tai didelės įtakos oro taršai nedaro.

„Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras atkreipia dėmesį, sunkiausia atsinaujinti automobilius – regionų gyventojams. Jiems ir Aplinkos ministerijos siūlomos programos tiesiog neaktualios – nei kur tolėliau nuvažiuosi dviračiu, nei galėsi susikrauti reikalingus reikmenis, nei su paspirtuku rasi tinkamų kelių. Vargu, ar ir elektromobiliai rastų tinkamą infrastruktūrą.

„Skiriasi tiek poreikiai, tiek namų ūkių pajamos. Galų gale – gyvenant regione negali sau leisti įsigyti apynaujo ir tikėtis, kad nuo seno taršaus automobilio bus padarytas šuolis iki galbūt netgi naujo. Tas laiptas yra per didelis tiems žmonėms, kad galėtų jį įveikti“, – teigia A. Mizeras.

Laikinasis aplinkos ministras K. Mažeika sako, kad regionų gyventojams galėtų būti taikomos išimtys, didesnės lengvatos, o skatinimo priemonės, jeigu tik būtų pinigų, galėtų tęstis. Bet šis klausimas greičiausiai guls ant naujosios Vyriausybės stalo.