Eismas

2020.11.07 23:42

Siekia įpareigoti pavežėjais dirbančius užsieniečius išmokti lietuviškai

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.07 23:42

Valstybinės kalbos inspekcija inicijavo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų visus pavežėjais dirbančius asmenis, taip pat ir užsieniečius, mokėti lietuvių kalbą. Su tokiu prašymu į inspektorius kreipėsi pavežėjų profsąjunga. Anot jos atstovų, vairuotojai nuolat sulaukia klientų skundų dėl lietuvių kalbos nemokančių kolegų iš užsienio. Pavežimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas stebisi, esą tiesiogiai iš klientų tokių skundų beveik nesulaukia.

Erdis – ekonomiką Lietuvoje studijuojantis turkas. Laisvu nuo mokslų metu jis dirba pavežėju. Šis darbas, pasak vaikino, puiki galimybė studentams užsidirbti, ypač užsieniečiams, kuriems kitur rasti darbą sunkiau. Erdis mokosi lietuvių kalbos, tačiau su klientais bendrauja angliškai.

„Niekada neturėjau jokių problemų dėl kalbos. Daug kas moka angliškai, aš šiek tiek moku lietuviškai. Tiesa, nesuprantu rusiškai, tai jeigu įsėda rusakalbis klientas kyla šiek tiek nesklandumų, bet juk viskas yra programėlėje: iš kur paimti žmogų, kur reikia jį nuvežti. Taigi jokių problemų“, – sako pavežėju dirbantis užsienietis Erdis.

Visgi panašu, kad problemų dėl Erdžio ir kitų pavežėjais dirbančių užsieniečių turi jų kolegos – kiti pavežėjai.

„Bendraudami su keleiviais kartais jau išgirstame apie tai, kad sunku susikalbėti su vairuotojais, pranešant jiems įvairių detalių. (...) Pagrindinis nusiskundimų srautas buvo prieš koronavirusą, kada dirbo labai daug užsieniečių ir vežiojant, galima sakyti, dažnai, labai dažnai, būdavo, kad nustemba: „O, lietuviai atvažiavo, galima bus lietuviškai susišnekėti“. Iš dalies tai ir paskatino kreiptis į kalbos inspekciją“, – tvirtina Pavežėjų profsąjungos atstovas Artūras Jomantas.

Ir kalbos inspekcija pavežėjų profsąjungos skundus išgirdo – inicijuotos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, kurios įpareigotų visus pavežėjus kalbėti lietuviškai. Pasak inspekcijos vadovo, į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams reikia ne nuolaidžiauti, o skatinti juos integruotis. O negalėjimas Lietuvoje susikalbėti valstybine kalba esą yra diskriminacija kalbos pagrindu.

„Lingvistinės teisės yra bendrųjų žmogaus teisių dalis ir Lietuvoje viešojoje erdvėje visi žmonės turi teisę gauti paslaugas, būti aptarnauti, jeigu jiems to reikia, lietuvių kalba (...) ir mes nematome jokio pagrindo, kodėl šitie pavežėjai turėtų būti išskirti“, – kalba Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka.

Didžiausią pavežėjų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės direktorius stebisi kitų pavežėjų gaunamais skundais. Pasak bendrovės vadovo, iš poros tūkstančių klientų atsiųstų žinučių skundų dėl vairuotojų kalbos barjero buvo vos keli, o vairuotojus užsieniečius klientai vertina taip pat gerai kaip ir lietuvius.

„Stengiamės užtikrinti, kad jie galėtų ir susikalbėti su klientu. Tai reiškia, kad kalbėtų bent jau anglų kalba, o lietuvių kalba bent jau bazines frazes tikrai mokėtų. (...) Yra technologinis sprendimas: programėlėje matoma tiek kur žmogų reikia pasiimti, tiek kur jį nuvežti. Tai tas irgi labai padeda. Plius, galiu paminėti, kad pas mus platformoje dirba 60 kurčiųjų vairuotojų, tai jie irgi negali kalbėti žodžiu, verbališkai, bet jie neturi jokių problemų ir yra vieni geriausių mūsų partnerių“, – įsitikinęs pavežėjimo bendrovės „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius.

Kad pavežėjais dirba užsieniečiai, problemos nemato ir jų paslaugomis besinaudojantys vilniečiai.

Šiuo metu lietuvių kalbą privaloma mokėti pagal darbo sutartį dirbantiems taksistams ar pavežėjams, o individualia veikla besiverčiantiems tokio reikalavimo nėra. Jei valstybinės kalbos įstatymo pataisos bus priimtos, pavežėjais norintys dirbti užsieniečiai privalėtų išmokti lietuviškai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt