Eismas

2020.11.04 20:30

Kalbos inspekcija sieks, kad pavežėjai kalbėtų lietuviškai – tai esą panaikintų nesąžiningą konkurenciją

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.11.04 20:30

Per pavežėjimo paslaugų platformą išsikvietus automobilį kartais susiduriama su užsieniečiais vairuotojais, nemokančiais lietuvių kalbos. Vieniems klientams tai sunkumų nesukelia, o kitus esą siutina. Vis dėlto Valstybinė kalbos inspekcija ieško būdų, kaip spręsti situaciją, kalbasi su pavežėjais, o savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo mintimis iš straipsnio, kaip esą inspekcija „privers pavežėjus kalbėti lietuviškai“.

Reikalavimas kalbėti lietuviškai kol kas yra taikomas tik taksi įmonėse dirbantiems vairuotojams. Pavežėjimo paslaugas teikiantiems asmenims šis reikalavimas negalioja, o tai jau kurį laiką kelia diskusijas.

Dar daugiau diskusijų kilo po Valstybinės kalbos inspekcijos pasidalinto įrašo feisbuke, kuriame pasidalinta straipsnio ištrauka, kad inspekcija neva „privers pavežėjus kalbėti lietuviškai“.

Inspekcijos komentare feisbuke buvo rašoma, kad „Valstybinė kalbos inspekcija žada priversti kalbėti lietuviškai ir laisvai samdomus pavežėjus“, tačiau inspekcijos viršininkas Audrius Valotka patikino, kad tokiais pareiškimais inspekcija nesisvaido, o feisbuko įraše pavartoti ne jų, o žurnalistų žodžiai.

„Tas (pasakymas – LRT.lt) „priversti“ yra ne Kalbos inspekcijos tekstas, o žurnalistės. Esu įsitikinęs, kad mano kolega Donatas Smalinskas nesakė nei „priversti“, nei „siutina“, – LRT.lt sakė inspekcijos viršininkas.

Jis pabrėžė, kad teisė Lietuvos Respublikoje gauti paslaugas lietuvių kalba yra svarbi lingvistinių teisių dalis, todėl tai, A. Valotkos pažiūriu, svarbiausias Kalbos inspekcijos darbo aspektas. Jis pridūrė, esą problemos raiškai dalis žurnalistų renkasi „delfinizmus“, kad problema įgautų dar daugiau skambesio.

Vis dėlto specialistas neslėpė, kad norėtų, jog pavežėjai imtųsi sprendimų ir jų darbuotojai gebėtų susikalbėti lietuviškai.

„Kaip tai bus padaryta – ar pavežėjai ims mokytis lietuvių kalbos, ar bus pasitelktos techninės priemonės, kol kas nežinau, bet sveikinčiau abu variantus“, – dėstė pašnekovas, tačiau patikino, kad Kalbos inspekcija nepalaiko prievartos.

A. Valotka priminė, kad dar sausio pradžioje Kalbos inspekcija buvo kalbėjusi su Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos pirmininku Edvinu Naraškevičiumi ir jo pavaduotoju Artūru Jomantu. Susitikimo metu esą buvo aptartos valstybinės kalbos (ne)vartojimo keleivių vežimo sektoriuje problemos.

„Nutarėme kreiptis į kultūros ministrą, kad šis inicijuotų teisės aktų keitimą. Tai ir buvo padaryta. Kalbos įstatymą valdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ji subūrė darbo grupę, suinteresuotos šalys išreiškė savo pozicijas.

Galutinio pasiūlymo esmė tokia: kas teikia gyventojų aptarnavimo paslaugas, privalo mokėti valstybinę kalbą nustatytu lygiu, šiuo atveju A2 („asmuo geba suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus ir dažnai vartojamus posakius įprastomis kasdienio gyvenimo temomis“). Tai panaikintų nesąžiningą konkurenciją pavežėjimo paslaugų rinkoje ir užtikrintų Lietuvos piliečių lingvistines teises.

Žinoma, turėtų būti nustatytas protingas pereinamasis laikotarpis. Gaila, kad šiuo požiūriu atsiliekame nuo kaimynų, nes, pavyzdžiui, Latvijoje nėra nė kalbos, kad latviškai nemokantis pavežėjas gautų savivaldybės licenciją“, – teigė A. Valotka.

Lietuvoje dirbančios pavėžėjimo paslaugas teikiančios bendrovės „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius pripažino, kad bendrovėje dirba ne tik lietuviškai kalbantys asmenys, tačiau, anot jo, visa informacija klientams pateikiama programėlėje, išsikvietus pavežėją.

„Pavežėjais gali dirbti asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą, turintys 2 metų vairavimo stažą bei nepriekaištingą reputaciją. Būtina, kad vairuotojas kalbėtų lietuvių arba anglų kalba. Kai bus inicijuoti Lietuvių kalbos inspekcijos minimi pakeitimai, tuomet kartu ieškosime būdų, kaip juos įgyvendinti“, – LRT.lt atsiųstame komentare teigė bendrovės vadovas.

A. Pacevičius sakė, kad „Bolt“ vairavimo platforma sudaro visas sąlygas ja naudotis ir dirbti ne tik tobulai lietuvių kalbos neįvaldžiusiems vairuotojams, bet ir turintiems klausos ar kalbos sutrikimų, tačiau ir dėl to esą nusiskundimų iš klientų nesulaukia.

„Pagrindinis pavežėjo įrankis, be automobilio, yra vairuotojo programėlė telefone. Ja naudodamasis vairuotojas kontaktuoja su keleiviu, priima užsakymus, gauna arbatpinigius, todėl nepatogumų komunikuodami su klientu vairuotojai nepatiria“, – dėstė „Bolt“ vadovas.

LRT.lt mėgino susisiekti ir su kita didele bendrove, Lietuvoje teikiančia pavežėjimo paslaugas, „eTransport“, tačiau nei telefonu, nei visais nurodytais elektroninio pašto adresais komentaro gauti nepavyko.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt