Eismas

2020.10.27 20:22

Paspirtukininkų nelaimės gydytojo akimis: kūnai subraižyti lyg žemėlapis, lūžta rankos, byra dantys

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.10.27 20:22

Lietuvoje daugėjant elektrinių motorolerių, paspirtukų ir riedžių, auga ir su šiomis transporto priemonėmis susijusių eismo įvykių skaičius. Policijos duomenimis, šiemet užfiksuota beveik pusšimtis nelaimių, kurių metu nukentėjo elektrinių paspirtukų vairuotojai. Medikai pabrėžia, kad dažniausiai patiriama daugybinių sužalojimų, o į ligoninę atvežti nukentėjusieji dažnai būna nubrozdinti taip, kad primena žemėlapį.

Šiemet eismo įvykių metu žuvo du paspirtukininkai, maždaug pusšimtis buvo sužaloti. Tuo metu 2019-aisiais eismo įvykių metu nežuvo nė vieno paspirtukininko, o ir pačių nelaimių, policijos teigimu, įvyko maždaug 40 proc. mažiau.

VšĮ Centro poliklinikos ortopedas traumatologas Tadas Šiatkus sakė, kad šiemet nukentėjusiųjų į gydymo įstaigą atvyksta panašiai tiek, kaip ir praėjusiais metais, kai elektriniai paspirtukai tik pradėjo populiarėti. Gydytojas pabrėžė, kad praėjusiais metais traumas buvo galima nurašyti žmonių žioplumui, o šiemet kaltas neatsakingumas ir nenoras dėvėti apsauginių priemonių.

„Paspirtukininkai stabdydami dažnai persiverčia per vairą, todėl iš karto nukenčia petys, riešas, patiriamos galvos traumos, gali būti išmušti dantys. Traumos labai panašios į tas, kurių patiria griūvantys dviratininkai, tačiau po kritimo būna sužalota daug kūno, nukentėjusiojo nubrozdinimai būna lyg žemėlapis“, – pasakojo traumatologas.

Jis pabrėžė, kad prie traumų sudėtingumo stipriai prisideda žmonių nenoras dėvėti galvos ir galūnių apsaugos priemones. Todėl neretai traumos baigiasi lūžiais, juos tenka gydytis ne vieną mėnesį, be to, gali likti ilgalaikių pasekmių.

„Griuvimas nuo paspirtuko sukelia gana rimtų traumų, nes lūžta galūnės. Dėl to žmogus 1–2 mėnesiams iškrinta iš aktyvaus gyvenimo. Tačiau net ir nuėmus gipsą gijimas gali trukti daugiau nei metus. Galbūt rimčiausia trauma, kurią teko matyti, būtų peties trauma. Po jos sunku įsivaizduoti, kaip žmogus toliau gyvens įprastą gyvenimą, ypač jei mėgsta aktyvų laisvalaikį“, – apie traumų sudėtingumą pasakojo gydytojas.

Policijos pateiktame komentare rašoma, kad suaugusieji ne visada pasirūpina ne tik savimi, bet ir kad vaikai, važiuojantys šia transporto priemone, elgtųsi saugiai. Tėvai, kiti artimieji taip pat ne visada rodo tinkamą pavyzdį. Suaugusieji privalo atžaloms nuolat akcentuoti ir priminti saugaus elgesio kelyje taisykles. Taip pat svarbu, kad asmuo (iki 18 metų), važiuodamas keliu elektriniu paspirtuku (kaip ir dviračio vairuotojas (keleivis), būti užsidėjęs ir užsisegęs saugos šalmą.

Pareigūnai pabrėžia, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (taip pat ir elektriniu paspirtuku) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausius nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojams draudžiama:

1. Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus.
2. Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.
3. Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.
4. Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.
5. Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
6. Būti velkamiems kitų transporto priemonių.
7. Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.
8. Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
9. Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.