Eismas

2020.10.23 21:30

Autonominių automobilių istorijos vingiai – dar šiame dešimtmetyje kelyje Vilnius–Kaunas būsime keleiviai

LRT.lt2020.10.23 21:30

Įprastą vaizdą gatvėse – kelio ženklus, švieslentes ir šviesoforus – netolimoje ateityje pakeis informaciją apie eismo sąlygas ir judėjimo tvarką perduodantys siųstuvai, sako mokslininkai. Nors tai ir skamba lyg fantastika, automobiliai jau virsta kompiuteriais ant ratų, o vairuotojai – keleiviais. Savavaldžiam transportui liko žengti paskutiniuosius žingsnius.

Į autonominio transporto kūrimo varžybas pastaraisiais metais įsitraukė ne tik automobilių gamintojai, bet ir didžiosios technologijų kompanijos. Apie tai plačiai kalbama, tačiau idėja yra gerokai senesnė. Pirmoji vizija buvo pristatyta dar 1939 metais Niujorke vykusioje technologijų mugėje, kurioje važinėjo radijo bangomis valdomas automobilis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Progresas buvo lėtas ir tik 1977 metais japonai parengė pirmąjį automobilį, kuris kelią rinkosi pagal iš kamerų gaunamą ir kompiuterio apdorojamą vaizdą. Šis technikos stebuklas galėjo važiuoti vos 30 km/val. greičiu, tačiau įrangai tobulėjant keitėsi ir savavaldžių automobilių galimybės.

Šiuolaikiniai automobiliai jau yra bent iš dalies savavaldžiai ir turi tokias saugumo sistemas kaip automatinis avarinis stabdymas, adaptyvi greičio kontrolė ar aktyvus eismo juostų palaikymas. Tai – į įvairius pažangiausius automobilius kaip BMW, „Peugeot“ ar „Volvo“ montuojama įranga. Globali pozicionavimo sistema (GPS) kartu su kameromis ir jutikliais leidžia sekti kelio ribas, ženklus ir fiksuoti pasirodžiusias kliūtis.

Tobulinant technologijas įvairiose šalyse jau leidžiami ir bandymai prižiūrint vairuotojams. 2015 metais „Peugeot“ tapo pirmąja kompanija Europoje, kuriai oficialiai leista atlikti savavaldžių automobilių testus viešojo naudojimo Prancūzijos keliuose. Ankstyvas žvilgsnis į modernias technologijas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien šio gamintojo pagalbinės vairavimo sistemos prilygsta toms, kurias demonstruoja aukštesnio „Premium“ segmento gamintojai.

Atsirado poreikis klasifikuoti

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis pasakojo, kad automobiliuose atsirandant vis daugiau pagalbinių technologijų kilo poreikis šias sistemas klasifikuoti. Pirmoji to ėmėsi JAV greitkelių saugumo agentūra (IIHS). Vėliau šią praktiką perėmė Tarptautinė automobilių inžinierių asociacija „SAE International“, paskelbusi vertinimo gaires.

Oficialiame dokumente buvo išskirti penki automobilių, kurie turi pagalbines sistemas, autonomiškumo lygiai ir nulinis – jomis neaprūpintų transporto priemonių. Pastarosios gali turėti šiuolaikinę įrangą, kuri informuoja vairuotoją, bet neįsiterpia į valdymą.

Pirmajam lygiui priskiriami automobiliai, turintys nors vieną pagalbinę valdymo sistemą. Populiariausios technologijos – prisitaikanti pastovaus greičio kontrolė, avarinio stabdymo arba aktyvioji juostos palaikymo sistemos. Atitinkamai jos automatiškai palaiko saugų atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, pasirinktą trajektoriją arba savarankiškai stabdo.

Antrajam autonomiškumo lygiui priskiriami automobiliai, kuriuose vienu metu veikia kelios pagalbinės vairavimo sistemos. Palankiomis sąlygomis tokia transporto priemonė gali važiuoti neįsikišus vairuotojui.

Moderniuose automobiliuose dažniausiai esantis adaptyvaus greičio palaikymo ir aktyvios eismo juostos kontrolės derinys leidžia vairuotojams atsipalaiduoti automagistralėse. Autonomiškumo galimybės ribotos – tik ten, kur aiškiai pažymėtos juostos.

Kita vertus, tokie automobiliai kaip BMW 3, „Peugeot 508“ ar „Tesla Model 3“ jau dabar užmiestyje ne vieną kilometrą galėtų nuvažiuoti rankomis neliečiant nei vairo, nei pedalų. Autonomiją dar riboja įstatymai: numatyta, kad vairuotojas vairo paleisti negali ir turi kas keliolika sekundžių jį pajudinti.

Aukščiausi lygiai – dar siekiamybė

Trečiojo automobilių autonomiškumo lygio sistemos stebi visą eismą. Ši įranga seka ir judančius objektus – kitus automobilius, dviratininkus ar pėsčiuosius. Taip pat fiksuoja šviesoforo signalus, kintančios informacijos ženklus ir kitą eismo informaciją.

Tai praplečia sąlygas, kurioms esant automobilis gali judėti savarankiškai. Važiuoti įmanoma ne tik greitkelyje pastoviu greičiu, bet ir užmiesčio keliuose bei paprastesnėmis atkarpomis mieste. Sistema vis dar bet kuriuo metu gali pareikalauti, kad vairuotojas perimtų valdymą.

V. Žuraulis pažymėjo, kad trečiojo autonomiškumo lygio automobiliai jau siūlomi, tačiau tokių kol kas yra nedaug. Nors dar nelaikoma jį pasiekusia, „Tesla“ tapo pirmąja kompanija, kurios modeliai ilgesnį atstumą gali įveikti be vairuotojo. Dabar panašias galimybes demonstruoja kai kurie „Audi“, BMW, „Peugeot“ modeliai, visgi automobilio valdytojas dar negali paleisti vairo iš rankų ir gamintojai turi tai kontroliuoti.

Ketvirtuoju lygiu kol kas aprūpinti tik bandomieji ir koncepciniai modeliai. Tokie automobiliai savarankiškai priima sprendimus, todėl važinėti gali pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. Pasikeitus važiavimo režimui sistema vis dar gali pareikalauti vairuotojo perimti valdymą, tačiau galimi ir atvejai, kai tam skirtos įrangos dalies jau nėra.

Penktojo autonomiškumo lygio automobiliai pritaikyti įvairiais režimais važiuoti bet kokiu maršrutu. Sistemos pačios parenka trajektoriją ir greitį, todėl salone nėra vairo, pedalų ir kitos įrangos, kuria galėtų naudotis žmogus. Vairuotojas tampa vienu iš keleivių, o nenumatytoms situacijoms įrengiami avarinio sustojimo ir pagalbos iškvietimo mygtukai.

Vairuotojai taps keleiviais

V. Žuraulis pažymėjo, kad keliuose atsiranda autonominiai automobiliai, todėl dabartinę į vairuotojus ir jų jutimo organus orientuotą infrastruktūrą teks keisti.

„Taisyklės taip pat buvo kuriamos negalvojant apie tai, kaip tai vertina kompiuterių algoritmai, jos vis dar orientuotos į automobilį valdantį žmogų“, – komentavo V. Žuraulis. Anot jo, įgyvendinant ketvirtąjį ir penktąjį lygius kelio ženklai taps nereikalingi. Juos galėtų pakeisti informaciją perduodantys siųstuvai.

Mokslininkas prognozavo, kad per artimiausius 10 metų išplis trečiojo ar aukštesniojo lygio savavaldžiai automobiliai ir kelionėse automagistrale Vilnius–Kaunas būsime tik keleiviai.

Vairavimo trenerio, mokyklos „Amplius“ vadovo Artūro Pakėno manymu, perėjimas nuo žmonių vairuojamų prie savavaldžių automobilių nebus sklandus. Anot jo, jau dabar galima pastebėti tendenciją, kad vairuotojai pernelyg pasitiki pagalbinėmis sistemomis.

Nors technologijos ir eismas pasikeitė, tačiau, anot A. Pakėno, vairuotojai vis ruošiami lyg devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. „Šiuolaikiniai automobiliai neužgęsta, nerieda įkalnėje ir netgi stabdo patys. Vairuotojui reikėtų supažindinti su kitais dalykais: kas turi pirmenybę sankryžoje, kaip lenkti ir kitais atsakingo eismo elgesio pagrindais“, – komentavo jis.

A. Pakėnas pripažino, kad siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių ir išvengti žuvusiųjų, vairuotojus iš automobilių teks pašalinti, todėl savavaldžių automobilių pasirodymas gatvėse – neišvengiamas.