Eismas

2020.10.21 05:30

8 mln. eurų beveik neliko: lietuviai iššlavė ministerijos skirtus pinigus, daugiausia prisipirko dviračių ir paspirtukų

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.10.21 05:30

Kompensacijomis mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti susivilioję lietuviai šluoja papildomus ministerijos skirtus 3 mln. eurų, iš kurių jau teliko mažiau nei pusė milijono. Nors kompensacinė priemonė sulaukė didžiulio susidomėjimo, o Aplinkos ministerija viliasi, kad iniciatyva bus pratęsta, ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad priemonė neatitinka keliamų tikslų ir pinigai tiesiog yra švaistomi.

Sunkumų kyla ir kai kuriems gyventojams, norintiems pasinaudoti parama, bet negalintiems to padaryti. LRT.lt domisi, kokie šios iniciatyvos rezultatai.

Pinigų beveik neliko

Nuo gegužės 15 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima prašymus skirti kompensaciją sunaikinus automobilį ir įsigijus elektrinį paspirtuką, elektrinį ar paprastą dviratį, elektrinį motociklą, elektrinį mopedą ar viešojo transporto bilietą.

Šiai priemonei buvo skirti 5 mln. eurų, o rugsėjį, lėšoms pasibaigus, suma papildyta dar 3 mln. eurų.

Praėjusios savaitės pabaigoje krepšelyje buvo likę mažiau nei 400 tūkst. eurų, o APVA teigia, kad kompensacijos bus sustabdytos panaudojus visus ministerijos skirtus pinigus.

„Ši priemonė sulaukė didelio gyventojų dėmesio. Paraiškų skaičius pranoko visus lūkesčius. Dėl šios priežasties Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos papildomai, kaip jau minėjau, skyrė 3 mln. eurų.

Džiaugiamės, kad gyventojai tampa vis aktyvesni ir automobilius iškeičia į paspirtukus ar dviračius, o mūsų agentūra turi galimybę tiesiogiai prisidėti prie šio žaliojo transporto bumo“, – raštu pateiktame komentare rezultatu džiaugėsi APVA atstovė Austėja Jonaitytė.

Jos teigimu, agentūra yra sulaukusi 8 518 kompensacijų paraiškų. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl 1 000 eurų kompensacijos, todėl tikimasi sulaukti dar apie 400 paraiškų.

Taršaus automobilio atsisakę žmonės už kompensaciją gali įsigyti ne vieną ne tokią taršią transporto priemonę, tačiau bendra pirkinių suma neturi viršyti 1 000 eurų. Būtent taip gyventojai ir daro: įsigyja, pavyzdžiui, vieną elektrinį paspirtuką ir paprastą dviratį.

„Galima įsigyti ne vieną priemonę, dažnai kompensacijos kreipiamasi įsigijus kelis dviračius ar paspirtukus visai šeimai“, – teigia A. Jonaitytė.

Populiariausi – paspirtukai ir dviračiai

Nustatytus kriterijus atitikusio sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų – už paprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų – už elektrinį dviratį, iki 1 000 eurų – už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą. Galima įsigyti kelis vienetus pasirinktų transporto priemonių.

Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl kompensacijos dviračiui ar elektriniam paspirtukui. Šioms transporto priemonėms įsigyti APVA sulaukė paraiškų už 5 mln. eurų. Daugiau nei 1,3 mln. eurų siekia paraiškos elektriniams mopedams įsigyti.

Nuo balandžio 20 d. APVA priima prašymus skirti kompensaciją už pirmą kartą Lietuvoje registruotą elektromobilį. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2 000 Eur, už įsigytą naują elektromobilį – 4 000 Eur. Papildoma 1 000 Eur kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę. APVA yra gavusi 333 gyventojų prašymus.

Netiki, kad kompensacija paskatino norą gyventi ekologiškiau

Banko „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad pinigus galima panaudoti prasmingiau, o ne išdalyti žmonėms, kurie galbūt ir taip ketino atsisakyti taršių transporto priemonių.

„Sumos iš tiesų nedidelės, o biurokratinė našta didžiulė, todėl tokia priemonė yra papildomas apsunkinimas. Žmonėms, norintiems pretenduoti į kompensaciją, teko papildomai domėtis, aiškintis, bet, kaip pastebėjote, buvo neatitikimų, buvo istorijų, kai žmogus norėjo kompensacijos, bet kažkas netiko ir jis jos negavo. Įsigytos ne tokios taršios transporto priemonės yra tik lašas jūroje, todėl buvo galima tuos pinigus investuoti į ateitį, skirti lėšų infrastruktūrai gerinti. Turime fantazijos surinkti mokesčius, bet neturime fantazijos, kur padėti pinigus“, – LRT.lt aiškino Ž. Mauricas.

Nors prašymus dėl kompensacijų priimanti Aplinkos projektų valdymo agentūra džiaugiasi, kad priemonė sulaukė didžiulio susidomėjimo, ekonomistas kritiškai vertina tokias dalybas ir mano, kad tai nepakeitė žmonių požiūrio.

„Dalis tų, kurie pasinaudojo kompensacija, greičiausiai ir taip planavo atiduoti savo automobilį į laužyną, todėl šis kompensacijos modelis ne paskatino rinktis ne tokią taršią transporto priemonę, o tik tapo paskata atsikratyti senojo kiek greičiau“, – tikino Ž. Mauricas.

Mauricas: Lietuva neturėtų remti brangių daiktų pirkimo

Ž. Maurico teigimu, Lietuva nėra tokia turtinga, kad remtų brangių daiktų pirkimą, todėl jis tokią kompensacinę priemonę vadina orientuota į labiau pasiturinčius lietuvius, kurie gali sau leisti įsigyti, pavyzdžiui, elektromobilį.

„Lietuva nėra elektromobilių gamintoja ir tikrai netaps elektromobilių lydere pasaulyje, tačiau galima investuoti į infrastruktūrą, įrengti patogesnes įkrovimo stoteles, kad žmonėms būtų paprasčiau jomis naudotis, nereikėtų jų ieškoti. Tačiau ką kalbėti, kai mes net kiemų nemokame susitvarkyti“, – kandžių žodžių negailėjo pašnekovas.

Ekonomistas pridūrė, kad nereikia žmonėms vien tik pamėtyti pinigų, nes taip išmokų sistemoje kuriamas „gyvulių ūkis“.

Nusipirko elektromobilį, bet kompensacijos negavo

Pranešimu apie nemalonią elektromobilio įsigijimo ir bandymo gauti kompensaciją patirtį feisbuke buvo pasidalijęs ir žinomas viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Tiesa, elektromobilį šeima pirko su mintimi, kad jį vairuos žmona Aurelija.

Perkamas automobilis buvo registruojamas vyro vardu, tačiau panorusi apsidrausti KASKO šeima jį perregistravo žmonos vardu ir dėl to nuplaukė galimybė pasinaudoti kompensacija.

„Pasirodo, kompensacijos gauti negalime, nes automobilis yra registruotas du kartus Lietuvoje. Siunčiau jiems ir banko įgaliojimus, sakiau, kad joks pardavimas neįvyko, kad automobilis yra šeimos turtas, tačiau vadybininkė į kalbas nesileido. Sakė, kad norint gauti kompensaciją registracijos turi sutapti, o šiuo atveju įvyko dvi automobilio registracijos“, – apmaudo neslėpė A. Katkuvienė.

Ji teigia, kad 2 000 eurų kompensacija, į kurią pretendavo, – nemaži pinigai. Elektromobiliai, anot jos, neretai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų ir bet kokia paskata sveikintina, tačiau kai šeima pirkdama elektromobilį dėl biurokratinių džiunglių negali pasinaudoti kompensacija, – tai absurdas.

„Visa tai prasilenkia su bet kokia logika. Kam kurti kažkokius įstatymus, jei jie nepadeda žmonėms? Kodėl negalima diskutuoti, vertinti visko lanksčiai, juk ir ateityje gali pasitaikyti panašių situacijų. Atrodo, kad dirbama dėl tuščių apsukų“, – piktinosi moteris.

Taip pat skaitykite

Ministerija mano, kad reikėtų tęsti kompensacijų dalybas

Aplinkos ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė LRT.lt sakė, kad sunku spręsti, ar bus skirta daugiau pinigų kompensacijoms ir ar kitąmet bus galimybė atsisakius taršaus automobilio pretenduoti į kompensaciją.

„Jei greitai bus išnaudoti likę pinigai, tad logiška, kad jų kompensacijoms neliks. Klimato kaitos programos specialistai kitąmet tvirtins biudžetą, todėl jie ir spręs, ar tokia priemonė, kokia taikyta šiemet, yra naudinga“, – teigė specialistė.

Ministerijos pateiktame komentare pabrėžiama, kad kiekvienas naujas kvietimas padeda priemones padaryti efektyvesnes, tęstinumas taip pat užtikrina informacijos sklaidą, leidžia gyventojams lengviau planuoti ir pasinaudoti parama. Todėl Aplinkos ministerija esą laikosi pozicijos, kad tikslinga šias priemones toliau tobulinti ir tęsti kvietimus.