Eismas

2020.10.10 20:25

Bildantys šuliniai gatvėse perspėja apie gresiantį pavojų: ką daryti, jei automobilis įskriejo į nesandarų šulinį

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.10.10 20:25

Važiuojantieji miesto gatvėmis turbūt atkreipė dėmesį, kad keliuose yra daugybė šulinių. Vien Vilniuje jų priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Dalis vairuotojų pastebi, kad kai kurių šulinių dangčiai per juos pervažiavus sudreba, pasitaiko ir tokių situacijų, kad šulinio dangtis įlūžta arba jo iš viso nėra. Tokiu atveju vairuotojai raginami netylėti.

Į LRT.lt redakciją kreipęsis vilnietis pasakojo ne kartą pastebėjęs, kad automobiliu pervažiavus šulinį jo dangtis sudreba. Vieną kartą tai pastebėjo netoli Naujininkų tilto, kitą – J. Basanavičiaus gatvėje. Jis neatmeta galimybės, kad nevisiškai sandarių šulinių sostinėje yra ne vienas.

Primename, kad prieš dvejus metus Kaune, patvinus gatvėms, buvo atsivėręs šulinys Karaliaus Mindaugo prospekte, tada buvo apgadinti keli automobiliai. Šiek tiek anksčiau sostinėje keli automobiliai buvo įlėkę į nesandarų šulinį Geležinio Vilko gatvėje, tąkart taip pat neapsieita be automobilių gedimų.

Reikia pranešti ne tik kelininkams, bet ir policijai

Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad tokių eismo įvykių pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. Dažniausiai atvejai, kai automobilis įvažiuoja į šulinį, fiksuojami pavasarį. Paprastai prakertamos padangos, sulaužomi ratlankiai, kartais pažeidžiama automobilio važiuoklė.

„Įvažiavus į nesandarų šulinį ir patyrus žalą, turėtų būti kviečiama policija, kad užfiksuotų incidentą, registruotų įvykį ir praneštų atsakingoms tarnyboms apie pavojingą vietą. Tuomet nukentėjusysis, jei turi KASKO, turėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Susiderinusi su vairuotoju apgadintos transporto priemonės remonto darbų detales, ji pasirūpintų sąskaitos už remonto paslaugas apmokėjimu“, – pasakojo A. Romanovskis.

Anot specialisto, jeigu vairuotojas įvažiavo į nesandarų šulinį ir apgadino automobilį, bet neturi KASKO draudimo, taip pat turėtų kviesti policiją, kad ši atliktų visus anksčiau išvardytus veiksmus, t. y. užfiksuotų incidentą, registruotų įvykį ir praneštų atsakingoms tarnyboms apie pavojingą vietą. Tai padarius nukentėjusiajam pačiam reikia kreiptis į šulinio ar kelio savininką dėl žalos atlyginimo. Dažniausiai savininkas yra savivaldybė ar įmonė, kuriai priskirta tokių objektų priežiūra.

„Jeigu eismo įvykis fiksuojamas tinkamai – kviečiant policiją, tikėtina, kad šulinio savininkas bus surastas ir bus galima jam pateikti pretenziją, žinoma, jeigu nebuvo jokio ženklo, kad kelyje yra defektų turintis šulinys“, – tikino specialistas.

Vilniuje – per 50 tūkst. šulinių

Vilniuje kelius prižiūrinti įmonė „Grinda“ vairuotojus, pamačiusius nesandarius šulinius, ragina kuo greičiau pranešti telefonu 1355.

„Grinda“ prižiūri daugiau nei 53 tūkst. šulinių ir 24 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių, tad šuliniai tvarkomi prioriteto tvarka. Jeigu avaringa situacija yra važiuojamojoje kelio dalyje, reaguojama nedelsiant ir pavojinga situacija iškart lokalizuojama. Ne tokie pavojingi atvejai įtraukiami į planinių darbų sąrašą“, – rašoma „Grindos“ pateiktame komentare LRT.lt.

Gavę pranešimą apie pavojų keliantį šulinį, šalia jo kelininkai pastato įspėjamuosius ženklus ir kreipiasi į šulinio savininką, kad šis kuo greičiau pašalintų visuomenei kylantį pavojų. Tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti šulinio savininko (įmonė nebevykdo veiklos ar pan.), šuliniai tvarkomi iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų, informuoja „Grinda“.

Vertėtų vengti balų

Draudikų asociacijos direktorius A. Romanovskis pabrėžia, kad siekiant išvengti tokių eismo įvykių reikėtų atidžiau stebėti kelią, atkreipti dėmesį į leistiną saugų greitį ir jo laikytis. Miestų gatvėse šulinių yra gana daug, todėl vairuotojai turėtų būti atidūs.

„Vertėtų aklai nevažiuoti per balas, nes nematyti, kokia kelio danga. Taip pat pastebėjus duobę ar nesandarų šulinį ir sėkmingai jį apvažiavus derėtų ne nuvažiuoti, o paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešti apie pavojų kelyje. Taip automobilio apgadinimo galbūt išvengs kitas vairuotojas“, – patarimais dalijosi A. Romanovskis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt