Eismas

2020.10.06 13:24

Kaip elgtis susidūrus su žvėrimi: gamtininkas įspėja vairuotojus – po mėnesio prasidės tikroji migracija

Ignas Andriukevičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.06 13:24

Rudenį pavojų keliuose kelia ne tik kintančios oro sąlygos, bet ir migruojantys gyvūnai. Nors susidūrimų su žvėrimis pareigūnai jau dabar fiksuoja daugiau nei vasarą, gamtininkas įspėja, kad didžioji migracija dar prieš akis, todėl vairuotojai turi būti ypač budrūs.

Gyvūnų migracija – didelis pavojus vairuotojams: specialistai pataria, kaip jų išvengti ir ką daryti susidūrus

„Tokios migracijos, kokia vyksta paukščių pasaulyje, žvėrių pasaulyje nėra. Į tikrąją migraciją panašūs reiškiniai bus maždaug po mėnesio ir pavasarį. Didieji žvėrys, pavyzdžiui, briedžiai, keliauja į savo žiemos ganyklas, visiškai pakeičia savo buveines. Taip jau nutiko, kad mes per žvėrių buveines miškuose nutiesėme daugybę kelių ir žvėrys nori nenori vakare eidami prieblandoje maitintis arba grįždami kerta kelią“, – LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Jo teigimu, šis ruduo šiek tiek kitoks, nes dėl grybų pamišę tautiečiai masiškai traukia į miškus. S. Paltanavičius sako, kad, eidami grybauti, mes išvejame visus žvėris į laukus, į jiems visiškai svetimas vietas.

„Gyvūnai gyvena, juda ir šito mes negalime niekaip valdyti, galime tik atsitverti, o pats pagrindinis dalykas – valdyti save“, – sakė gamtininkas.

Jis pabrėžia, kad pastebėti žvėrį iš anksto yra labai sudėtinga. Dviejų metrų atstumas iki gatvės – vieno stirnos šuolio reikalas. Gamtininko teigimu, jos taip lengvai nepamatysi, tačiau sumažinti pasekmes arba susidūrimo tikimybę gali padėti mažesnis greitis.

„Važiuojant miškingose vietose daugiau nei 70 km/val. greičiu kyla realus pavojus. Svarbiausia yra atidumas, nes dabar žvėrys jau keičia kailius, pilkėja, net ir apšviesti jie sunkiai matosi“, – vairuotojus įspėjo gamtininkas.

Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pabrėžia, kad, susidūrus su žvėrimi, nieku gyvu negalima prie jo artintis.

„Pirmiausia reikia įsitikinti, kad jūs nenukentėjote, ir kuo greičiau traukti mašiną nuo važiuojamosios kelio dalies. Reikia įjungti avarines šviesas, pasistatyti avarinį ženklą ir kiekvienu atveju, kai yra susidūrimas su žvėrimi, reikia informuoti policiją bei laukti, kol atvyks pareigūnai. Vienas svarbiausių dalykų, ko nedaryti, – nesiartinti prie žvėries, nes sužeistas žvėris, ypač jei jis yra stambus, gali sužeisti žmogų, kuris artinasi prie jo“, – pasakojo jis.

Tačiau A. Romanovskis antrina gamtininkui ir pritaria, kad didžiausias faktorius yra greitis. Anot jo, važiuojant tamsiu paros metu, reikia pasirinkti netgi mažesnį greitį nei leistinas, nes žmogaus reakcija nėra tokia greita kaip žvėries.

S. Paltanavičius su nerimu žvelgia į tai, kas vyksta keliuose. Gamtininkas akcentuoja ir kitą problemą – žvėrių žūčių niekas nekompensuoja, vairuotojai neretai nesulaukia baudų, o tai, anot S. Paltanavičiaus, ateityje turėtų keistis.

„Nepamirškime, kad kasmet po automobilių ratais Lietuvoje žūsta apie 10 tūkst. ežių, kiškių, lapių, daugybė kitų gyvūnų, už jų žūtis niekas nekompensuoja. Kol kas yra taip, bet, mano giliu įsitikinimu, mes turėtumėme būti kitokie“, – mintimis dalijosi gamtininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt