Pristatydami naujus modelius automobilių gamintojai rizikuoja – naujo modelio išleidimas į rinką kartais tampa nepaprastai sėkmingas, o kartais po kelerių metų modelio istorija baigiasi. „Hyundai Kona“ pasirodymo korėjietiškų automobilių gerbėjai laukė su nekantrumu ir panašu, kad jų viltys buvo pateisintos. „Kona“ užpildė SUV spragą „Hyundai“ gamoje, tačiau kai kuriems tai vis dar neatrastas modelis.
Apdovanojimus už Atlanto praėjusiais metais susižėrusi „Kona“ Lietuvos gatvėse nėra toks dažnas svečias, kaip „Toyota C-HR“. Na, bent jau taip atrodo. Abiejų automobilių kainos gana panašios, abu automobiliai gerai jaučiasi mieste, tačiau abiejuose modeliuose skirtingai jaučiasi tiek vairuotojas, tiek keleiviai.
Po „Kona“ kapotu gali būti sumontuotas vidaus degimo, hibridinis arba elektrinis variklis. Išbandyta hibridinė „Kona“ jau po pirmųjų kilometrų nuteikė optimistiškai.
Į akis iš karto krinta „Kona“ kėbulo formos – būtų sudėtinga jį pavadinti labai grakščiu. Žinoma, automobilio išvaizda – skonio reikalas, tačiau plastikinės apdailos ir krūva žibintų retam sutiktam žmogui, kuriam teko matyti „Kona“, padarė įspūdį.
Viduje pakankamai erdvės keleiviams
Tačiau didesnį dėmesį verta atkreipti į automobilio vidų ir tai, kas slepiasi po kapotu.
O „Kona“ vidus iš tiesų primena, kad net ir ne pačiame didžiausiame ir brangiausiame automobilyje galima sutalpinti ne tik naujausius technologinius sprendimus, bet ir keleivius. Dažnas vairuotojas galvodamas apie hibridinį mažą miesto visureigį svajoja ne tik apie ekonomiškas keliones, bet ir apie galimybę vežti keleivius.
„Hyundai“ šį klausimą išsprendė – „Kona“ viduje gali ir ant galinės sėdynės patogiai įsitaisyti keleiviai. Vietos automobilyje užteks bent 4 suaugusiesiems ir dar liks vietos bagažinėje. Dėl kėbulo formos nenukentėjo galinių langų forma, todėl, kitaip nei „C-HR“, sėdintieji gale nejaus klaustrofobijos ir gaus saulės šviesos.
Salono apdaila primena ir paprastesnį „Hyundai i10“ modelį. Plastikiniai elementai labai panašūs, truputį barška įveikiant didesnes duobes, tačiau prie to prisideda ir automobilio pakaba, bet apie ją daugiau – paskui.
Centriniame prietaisų skydelyje sumontuotas jutiklinis ekranas, jame galima rasti pagrindines komforto funkcijas. Ekranas veikia sklandžiai, atlikus kelis greitus paspaudimus pirštu nestringa, o tai visai geras ženklas, turint omenyje, kad kai kurie automobilių gamintojai sumontuoja ekraną vos ne tam, kad atrodytų moderniau.
Jutikliniame ekrane galima ne tik stebėti, kaip veikia hibridinis automobilio variklis, bet ir naudotis komforto funkcijomis: navigacija, laisvųjų rankų įranga, klausytis norimos muzikos. Visas funkcijas galima vardinti ir vardinti, tačiau svarbiausia pabrėžti, kad viskas veikia sklandžiai.
Prabangiems automobiliams būdingos funkcijos
Kaip ir daugumoje naujų automobilių, už vairo esančiame ekrane galima stebėti aktualią kelionės informaciją, degalų sąnaudas ir pan. Prie priekinio stiklo yra dar vienas ekranas, kuriame galima matyti vairavimo asistento informaciją, sekti judėjimo greitį. Tai pagelbėja, kai reikia ypač akylai stebėti kelią.
Net ir ne pačios aukščiausios komplektacijos automobilyje „Kona“ galima rasti šildomą vairą, šildomas ir vėdinamas sėdynes. Tokią funkciją neretai turi aukštos klasės automobiliai, už kuriuos tenka pakloti bent pusšimtį tūkstančių eurų. „Kona“ tai turi ir tai tik patvirtina, kad nors automobilis yra miesto visureigis, tačiau patogus gali būti ir tolimesnėse kelionėse.
Tačiau „Kona“ nėra tokia patogi vairuoti, kaip dauguma kitų, ne tik miestui skirtų SUV. Automobilio pakaba gana standi, todėl važiuojant kelio nelygumais automobilis spurda it ką tik iš tvenkinio pagauta žuvis. Sėdynės irgi ne pačios patogiausios. Taip, jausmas geresnis nei sėdint ant taburetės, tačiau tokios... Gal kiek per kietos.
Apžvalga pro priekinį stiklą labiau primena sėdėjimą hečbeke, o ne miesto visureigyje. Aukštesniam vairuotojui gali tekti pasilenkti, norint įvertinti, ar nėra kliūties dešinėje automobilio pusėje. Be abejo, visuomet galima pažeminti sėdėjimo padėtį, tačiau tada gali būti sunkiau jausti automobilio priekio gabaritus. Paprasčiau tariant, problemiška gali būti ir nieko nedarant, ir bandant išspręsti šį nepatogumą, tiesa, pripratus prie automobilio, viskas gali būti gerai, tačiau tam reikia laiko.
Gana taupus
Kaip ir visais atvejais, kalbant apie hibridus, kyla klausimas, ar jis yra efektyvus? Žinoma, kiekvienas gali susidaryti asmeninę nuomonę ir įsitikinti, ar automobilis pateisina asmeninius lūkesčius ir kiekvieno iškeltus tikslus. Tačiau paneigti, kad „Kona“ mieste gali būti ekonomiškas ir ekologiškas, būtų sunku. Net ir per daug nesistengiant važiuoti taupiai, mieste degalų sąnaudos 100-ui kilometrų siekė apie 6 litrus benzino. Tai daug ar mažai?
Turint omenyje, kad automobilyje gali tilpti 4 suaugusieji, kad automobilis yra aukštesnis ir kad jame yra nemažai komforto funkcijų, – toks skaičius neatrodo baisiai didelis. Tiesa, yra ir efektyvesnių hibridų, tačiau dažniausiai tokie būna hečbekai. Gamintojas teigia, kad degalų sąnaudos siekia apie 5 litrus 100-ui kilometrų, todėl, bandant važiuoti labai taupiai, tokį rezultatą pasiekti realu.
Tai padaryti gali padėti važiavimo režimai, tarp kurių yra ir ekonomiškasis. Su šiuo režimu automobilis nėra toks staigus, tačiau ir degalų sąnaudų kreivė į aukštumas staigiai nešoka. Jei norisi staigumo, galima pasirinkti sportinį režimą. Automobilis pajudės staigiau, daugiau bus naudojama ne sukauptos elektros energijos, bet degalų.
Gal „Kona“ ir nėra automobilių princesė, tačiau sugeba pasirūpinti ne tik gamta, bet ir keleiviais bei vairuotojo pinigine.
