Eismas

2020.09.25 19:49

VDU tyrimas atskleidė, kaip transporto priemonės veikia sveikatą: automobilio atsisakymas sumažina ligų riziką

LRT.lt2020.09.25 19:49

Šių metų darnaus judumo savaitės tema – „Judumas – be jokios taršos“. Šiuo tikslu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mažiau taršias transporto priemones ir skatinti gyventojus rinktis darnesnius kelionės būdus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, skirtą nustatyti darnaus judumo, fizinio aktyvumo ir aplinkos veiksnių ryšį su gyventojų sveikata, kuriam vadovauja VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros profesorius Audrius Dėdelė. Projekto metu nustatyta, kad daugiau nei pusė (55,2 proc.) Kauno miesto gyventojų renkasi automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę kasdienėms kelionėms mieste, o darnius kelionės būdus (ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu) renkasi tik 11,4 proc. gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tikslas – lygiuotis į darnius Europos miestus

Daugumoje Europos šalių aktyvūs kelionės būdai sudaro nuo 25 iki 35 procentų. Tačiau skirtinguose Europos miestuose ir net toje pačioje šalyje yra nustatomi nemaži kelionės būdų skirtumai. Amsterdamas ir Kopenhaga yra laikomi tarp pasaulyje pirmaujančių miestų, kuriuose didelė dalis gyventojų renkasi dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę. Kituose Europos miestuose šis procentas yra žymiai mažesnis. Didžiausias procentas gyventojų, kurie renkasi ėjimą pėsčiomis, kaip kelionės būdą, yra Paryžiuje – 47 proc., Berlyne – 30 proc., Varšuvoje ir Londone – 21 proc., Amsterdame – 20 proc.

„Vertinant Kauno miesto gyventojų darnų judumą, galima daryti išvadą, kad jis yra žymiai mažesnis nei kitų Europos miestų. Todėl pagrindinių priežasčių išsiaiškinimas ir darnius judumo būdus skatinančių veiksnių nustatymas yra vienas iš šio projekto svarbiausių prioritetų“, – teigia VDU Aplinkotyros katedros prof. A. Dėdelė.

Asmenys priklausomai nuo demografinių, socialinių, ekonominių, elgsenos ir kitų veiksnių, renkasi skirtingus kelionės būdus. Tyrėjų gauti duomenys rodo, kad automobilį dažniau renkasi vyrai, jaunesnio amžiaus asmenys, gaunantys didesnes pajamas ir dirbantieji. Dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę dažniau renkasi jaunesnio amžiaus ir nedirbantys asmenys, taip pat tie, kurių kelionės atstumas yra iki 5 km ir turintys mažesnį kūno masės indeksą.

Asmenys, kurie dažniau renkasi ėjimą pėsčiomis, yra vyresnio amžiaus, gaunantys mažesnes pajamas, nedirbantys ir keliaujantys trumpesnius atstumus. Šio projekto vykdytojai nustatė, kad kelionės atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionės būdo pasirinkimą. Nustatyta, kad kelionės atstumui didėjant 1 kilometru, dviračio kaip transporto priemonės pasirinkimas sumažėja 19 proc., o ėjimo pėsčiomis – 31 proc.

„Projekto metu gauti rezultatai rodo, kad kelionės atstumas nėra tiesiogiai susijęs su fiziniu aktyvumu. Didžioji dalis asmenų, kurie pasiekia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį (150 min/savaitę) įveikia mažiausius atstumus iki 5 km. Taip yra dėl to, kad esant mažesniems kelionės atstumams, asmenys dažniau renkasi ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu, o šie darnūs kelionės būdai yra tiesiogiai susiję su didesniu fiziniu aktyvumu. Esant didesniam kelionės atstumui, asmenys dažniau renkasi automobilį arba viešąjį transportą“, – pasakoja VDU profesorius.

Nauda ir žmogui, ir miestui

Asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus ne tik prisideda prie oro taršos ir triukšmo, susijusių su kelių transportu, mažinimo, bet taip pat padidina savo fizinio aktyvumo lygį, o tai turi teigiamos įtakos sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei.

„Projekto rezultatai rodo, kad tie asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus, turi mažesnę lėtinių ligų, hipertenzijos ir nutukimo riziką lyginant su asmenimis, kurie renkasi pasyvius kelionės būdus kasdienėms kelionėms mieste. Buvo atliekamas poveikio gyventojų sveikatai vertinimas, naudojant epidemiologinių tyrimų metodus ir PSO Europos sveikatos ekonominį vertinimą, skirtą nustatyti, kokią įtaką reguliarus ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu daro žmonių mirtingumo mažinimui bei ekonominių išteklių, naudojamų gydymui, taupymui. Atlikta fizinio aktyvumo naudos analizė parodė, kad dėl reguliaraus ėjimo ir važiavimo dviračiu Kauno miesto populiacija išvengia 64 priešlaikinių mirčių per metus. Taip pat apskaičiuota, kad ekonominė nauda siekia virš 40 mln. Eur/m.“, – darnaus judėjimo pliusus vardina VDU profesorius A. Dėdelė ir priduria, kad įvertinus 2030 m. „Optimistinį“ scenarijų, nustatyta, kad bendra fizinio aktyvumo nauda padidėtų 16,6 proc. ir siektų 75 išvengtas priešlaikines mirtis per metus.

Projekto metu gauti rezultatai apie skirtingų kelionės būdų pasirinkimą, jį lemiančius veiksnius ir poveikį gyventojų sveikatai yra svarbūs visoms miestų populiacijoms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Atlikus 2017-2020 m. tyrimą, stebint vykstančius teigiamus pokyčius, galima konstatuoti, kad Kauno gyventojai jau turi būtinąsias sąlygas judėti sveikiau. Kauno bendrojo plano sprendiniai bei Kauno darnaus judumo planas turėtų užtikrinti infrastruktūros plėtrą. Svarbu, kad numatyta plėtra būtų integruota ir darni“, – akcentuoja VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros profesorius Audrius Dėdelė.