Eismas

2020.09.23 17:19

14-mečio žūtis Klaipėdos r. atskleidė karčią užmiesčių realybę: valdininkai skėsčioja rankomis, o saugus kelias – tarsi iliuzija

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.09.23 17:19

Po antradienį tragiškai pasibaigusios nelaimės, kurios metu Klaipėdos rajone žuvo nepilnametis paspirtukininkas, netrūksta svarstymų apie eismo įvykio priežastis. Klaipėdos pašonėje smarkiai besiplečiančioje gyvenvietėje įsikūrę žmonės širsta dėl biurokratizmo ir esą laiku neišgirsto jų šauksmo gerinti judrių gatvių infrastruktūrą. Aiškėja, kad išaugusiems automobilių srautams jau per siauros gatvės ateityje veikiausiai nesikeis, o policija pavojinguose ruožuose fiksuoja dar ir leistiną greitį viršijančiųjų gausą.

Gyventojų balsas – negirdimas?

Antradienį Klaipėdos pašonėje esančiame Slengių kaime įvykusi avarija sukrėtė daugybę žmonių. Po susidūrimo su automobiliu užgesusi keturiolikmečio gyvybė tarp gyventojų įplieskė diskusijas apie nesaugias gyvenviečių gatves.

Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė patikino, kad antradienio nelaimė palietė visą bendruomenę.

Socialinius tinklus apskriejus žiniai apie žuvusį paspirtukininką žmonės netruko pradėti piktintis dėl to, jog sparčiai besiplečiančiose gyvenvietėse per mažai dėmesio skiriama eismo saugumui. Žmonės vardijo pasigendantys pėsčiųjų perėjų, takų, gatvių apšvietimo, automobilių greičio ribojimų, viešojo transporto stotelių.

Tiesa, pastebima, kad tokie regioniniai keliai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Gyventojų atstovai turi priekaištų šiai institucijai.

„Aš, kaip seniūnė, galiu pasakyti tik tiek, kad gyventojų skaičius Sendvario seniūnijoje pastaraisiais metais auga labai sparčiai, infrastruktūra tam nepritaikyta ir dėl to turime pasekmių. Dėl saugumo priemonių užtikrinimo direkcijai priklausančiuose keliuose esu kreipusis ne kartą“, – dėstė L. Urbutė.

Seniūnės teigimu, procesai tikslo link juda ypač lėtai.

Perėjos neprašė

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patikino, kad nors po tragedijos ir buvo kalbama apie esą buvusius prašymus ties ta vieta įrengti pėsčiųjų perėją, tačiau savivaldybė tokių prašymų nebuvo gavusi.

„Kad ir ne mūsų kelias, mes svarstome Saugaus eismo komisijoje ir jeigu komisija pritaria, kreipiamės, tačiau tai nereiškia, kad jie ims ir padarys. Ir Gargžduose turime tokių porą perėjų“, – teigė B. Markauskas.

Dar daugiau, Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika sakė, kad rajone veikianti Saugaus eismo komisija buvo gavusi prašymą panaikinti greitį ribojančius kalnelius. Prašymas esą buvo motyvuojamas tuo, jog kalneliai kliudo greičiau įveikti kelio ruožą, kelia triukšmą ir pan.

Kas penktas vairuotojas viršija greitį

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas neabejojo, kad būtina susirūpinti Klaipėdos rajone esančių gyvenviečių problemomis, šias problemas, pasak jo, skaudžiai iliustravo nepilnamečio žūtis.

Aiškėja, kad šiose teritorijose nelaimių šaukiasi ne tik gyventojus piktinanti prasta infrastruktūra, bet ir Kelių eismo taisyklių nepaisantys vairuotojai.

„Mes būtent tame rajone statome vadinamąjį trikojį, tose gatvėse ne vieną kartą yra patruliuota, sustabdytas ir patikrintas neretas vairuotojas. Bet visi suprantame, kad mes kiekvienoje gatvėje neatsidursime, nepastatysime po policininką. Tai turi būti ir pačių vairuotojų supratimas“, – akcentavo M. Džermeika.

Pašnekovo teigimu, vadinamieji trikojai atskleidė, kad didžiausią leistiną greitį Slengiuose viršija maždaug kas penktas vairuotojas.

„Tarkim, leistinas greitis tam tikrame ruože yra 70 km/val., o važiuoja 100. Jeigu leistinas – 50, važiuojama – 80 km/val. greičiu. Tokių vairuotojų yra kas penktas“, – atskleidė M. Džermeika.

Skaičiuoja tūkstančius pažeidėjų

Keturi Klaipėdos apskričiai skirti trikojai greičio matuokliai nuo metų pradžios užfiksavo 25 tūkst. vairuotojų, kurie viršijo leistiną greitį. Pašnekovo teigimu, būtent greitis yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių eismo įvykius, kurių metu nukenčia arba žūsta žmonės.

Be to, neretai greitį viršijantys vairuotojai tuo metu dar ir naudojasi mobiliuoju telefonu.

Klaipėdos rajone šiemet užfiksuoti 7 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai ar paspirtukininkai.

Visa Klaipėdos apskrities policija nuo metų pradžios už įvairius pažeidimus jau nubaudė daugiau nei 1,4 tūkst. dviračių ir paspirtukų vairuotojų.

„Tai mes turime 3 tūkst. nubausti, kad neįvyktų tokia nelaimė ar 5 tūkst., kas atsakys į šį klausimą?“ – klausė kelių policijos vadas.

Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad eismo saugumu turėtų rūpintis ne tik policija, bet ir visuomenė, kitos institucijos.

„Šiandien dauguma institucijų yra nusisukusios nuo šio reikalo ir yra palikta tik policijai kontroliuoti per baudimą ir pan.“, – teigė M.Džermeika.

Palaikoma mintis, jog būtų nustatyta griežta disciplina mokyklose, kuri diegtų vaikams svarbiausias eismo dalyvių elgesio normas ir taisykles.

Padėtį lemia praeities klaidos?

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas pripažino, kad Klaipėdos pašonėje esančiose gyvenvietėse jau susiformavo nemaža problema.

„Tai yra nauja teritorija. Tiek Ežero ir Rasytės gatvė, tiek tas kelias, kur įvyko nelaimė, yra pakankamai neseniai įrengti. Tačiau gyventojų skaičius didėja greičiau, negu kas nors galėjo patikėti“, – dėstė B. Markauskas.

Meras konstatavo, kad jau dabar šiose apylinkėse keliai yra per siauri, tad sunku ir prognozuoti, kas bus toliau vis daugėjant gyventojų.

Aiškinama, kad tokią situaciją nulėmė anksčiau padarytos teritorijų planavimo klaidos – žmonėms leista statyti būstus, neįvertinus, kokios reikės susisiekimo infrastruktūros.

„Dabar kelyje, vedančiame link Radailių, net nėra kur pastatyti autobusų laukimo paviljonų, nes nėra žemės, nėra vietos“, – dėstė B. Markauskas.

Infrastruktūra tokia, kad saugumu kelyje nekvepia

Netoli antradienį įvykusios nelaimės vietos gyvenantis Klaipėdos rajono meras kritikavo ir sprendimą kuriantis kvartalams leisti kone iš kiekvieno jų įrengti įvažas į pagrindinį kelią.

„Kadangi tai yra regioninis kelias, turbūt neturėjo leisti tiek nuovažų. Tada būtų kur kas lengviau teisingai organizuoti eismą“, – to, jog nauji kvartalai vystosi gana chaotiškai, neslėpė B. Markauskas.

Pašnekovas akcentavo, kad ši skaudi situacija iliustruoja ne konkrečiai vienos gyvenvietės „juodosios dėmės“ problemą, o bendrai naujų kvartalų plėtros iššūkius.

„Tai gali bet kur įvykti. Ežero gatve toliau pavažiavus išvis nė vienoje pusėje nėra šaligatvių. Mes ten prisidedame 30 proc., kad projektuotų ir darytų, nes nesulauktume, kada Kelių direkcija ten padarytų. O ten kiekvieną dieną gali būti bėda. Dabar ypač intensyvus eismas. Ten paspirtuku važiuoti, atsiprašau, bet yra savižudybė“, – apibendrino B. Markauskas.

Keliai turėtų atitekti savivaldybėms

Anot B. Markausko, su Lietuvos automobilių kelių direkcija Klaipėdos rajono valdžia gana intensyviai bando megzti bendradarbiavimo ryšius – pasirašyta nemažai bendradarbiavimo sutarčių, kurios numato ir savivaldybės finansinį prisidėjimą prie regioninių kelių tvarkymo.

„Turbūt nė viena Lietuvos savivaldybė neprisideda tiek, kiek mes, nes mes matome, kad praeis dar 20 metų ir keliai dar nebus sutvarkyti“, – žodžių į vatą nevyniojo meras.

Kai kurie projektai, anot pašnekovo, jau pradėti įgyvendinti, kai kurie – projektavimo stadijoje.

Klaipėdos rajono meras teigė, jog esama minčių, kad per gyvenamąsias teritorijas einantys regioniniai keliai galėtų būti atiduoti savivaldybėms.

„Mes bent jau žinotume, jaustumėmės atsakingi nuo pradžios iki galo ir galėtume greičiau reaguoti. Nes visos strėlės vis tiek tenka savivaldybei“, – dėstė B. Markauskas.

Tiesa, ne visos savivaldybės tokiam siūlymui pritartų, tad Klaipėdos rajono iniciatyvoms vargu ar lemta pasiekti tikslą.

Įvykis sukrėtė ir patį vairuotoją

LRT.lt primena, kad tragedija pasibaigusi avarija Slengiuose įvyko antradienio rytą.

Smeltaitės ir Bertuliškės gatvių sankryžoje 1984 m. gimęs vyras automobiliu „Land Cruizer“ partrenkė paspirtuku važiavusį keturiolikmetį berniuką. Į nelaimės vietą atvykę medikai konstatavo vaiko mirtį.

Eismo įvykio metu vairuotojas buvo blaivus.

„Jeigu vairuotojas būtų buvęs neblaivus – atsidurtų areštinėje. Visi mūsų taktikos metodai, kuriuos mes taikome ikiteisminio tyrimo metu, neprivertė priimti tokio sprendimo, kad vairuotojas būtų uždarytas į areštinę. Jis buvo apklaustas ir paleistas į namus“, – paaiškino M. Džermeika.

Pareigūnas neslėpė, kad kraupus eismo įvykis smarkiai sukrėtė ir patį vairuotoją, tad jam, kaip ir žuvusio keturiolikmečio tėvams, pasiūlyta psichologo pagalba.

Ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams smarkiai padeda tai, jog nelaimę užfiksavo vieno iš eismo įvykio liudininkų automobilyje buvęs vaizdo registratorius. Tai padės atskleisti, ar vairuotojas neviršijo leistino greičio bei daugybę kitų nelaimės aplinkybių.

„Labai skaudu žiūrėti, kada tėvelis mato savo vaiko žūtį. Tačiau yra, kaip yra. Atsitiko, kas atsitiko. Tas vaizdo įrašas iš esmės mums leidžia atsakyti į tam tikrus klausimus“, – teigė M. Džermeika.

Kol kas daugiau detalių apie nelaimę neatskleidžiama.