Eismas

2020.08.03 11:06

Viršijai greitį – pailsėk: estai skubančius vairuotojus tramdo kitokiais metodais

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.03 11:06

Posakis „Laikas – pinigai“ Benjamino Franklino sugalvotas dar iki automobilio išradimo. Šią, kadaise prekybininkams skirtą taisyklę, išmaniai pritaikė Estijos policija, siekdama sutramdyti tuos, kas viršija greitį keliuose.

Pirmą kartą įkliuvusiesiems leista pasirinkti – mokėti baudą ar ramiai pastovėti pakelėje. Greitį viršijus iki 20-ies kilometrų per valandą reikėtų pastovėti 45 minutes, jei daugiau – valandą.

LRT ieško sprendimų: karas keliuose – kodėl turėtume sekti skandinavų pavyzdžiu?

„Pertraukėlių“ idėja gimė po daugybės pokalbių su vairuotojais. Jų nuomone, baudos nebeveiksmingos – tai lyg savotiškos sąskaitos, apmoki ir pamiršti. Bet visus erzina popierizmas, dėl kurio privalai sėdėti policijos mašinose. Taigi viską įvertinome ir nusprendėme pabandyti „pertraukėlės“ variantą“, – sako idėjos sumanytojas Elari Kasemets, Estijos policijos patarėjas inovacijų klausimais.

O vairuotojas Rudolfas Pajusildas, lenkęs autobusą ir padidinęs greitį, kad būtų saugiau, džiaugėsi išsisukęs nuo piniginės baudos.

Estijos policijos patarėjas inovacijų klausimais E. Kasemets pabrėžia, kad tai tik eksperimentas, vykdyti tokias akcijas būtų per brangu, o ir pertraukėlę rinkosi tik kiek daugiau nei pusė pažeidėjų.

„Šiais greitai besikeičiančiais laikais reikia kūrybiško požiūrio. Jei matome, kad kas nors neveikia, reikia nestandartinių sprendimų. O dabar pagrindinis prioritetas – patys žmonės. Taigi ir prižiūrėdami eismą bandome labiau į žmogų nukreiptus metodus“, – teigia E. Kasemets.

Rūpinasi ne tik kelio danga

Ekspertai sako, kad Estija kur kas anksčiau nei Lietuva iš esmės ėmė investuoti į eismo saugumą: anksti reformavusi policiją, išsigydė nuo korupcijos, Lietuvai tai pavyko tik prieš kelerius metus. Estija kur kas anksčiau suprato būtinybę investuoti ne tik į kelių dangą, bet ir į saugumo infrastruktūrą.

„Estijos pavyzdys tikrai nėra sprendimas, bet tai yra labai geras būdas iškelti diskusiją ir atkreipti dėmesį, kad tai yra svarbu. Man atrodo, kad Estija tai daro komunikacine prasme labiau, negu tai yra iš esmės veikiantis elementas. Tai atkreipė dėmesį, net mes dabar apie tai čia, Lietuvoje, kalbam, vadinasi, veikia“, – pabrėžia lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Šios pastangos atsispindi statistikoje: Estijoje per metus žūsta pusšimtis, o Lietuvoje kone 4 kartus daugiau žmonių.
Estijoje – 53.

„Tam tikros tvarkos eisme atsirado, nes Estijoje suvienodėjo srauto greitis ir neliko to, ką aš minėjau prieš tai, nėra tokių didelių skirtumų. Gal ir per mažas greitis, gal ir labai nuobodu, bet jis yra toks ir visi važiuoja panašiai“, – akcentuoja „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius.

Už greičio viršijimą gali grėsti ir įkalinimas

Pažangesnės Europos valstybės vairuotojų norą paspausti tramdo baudos dydžiu. Pavyzdžiui, Suomijoje už greičio viršijimą baudžiama atsižvelgiant į pažeidėjo pajamas. Vis daugiau valstybių renkasi baudų diferencijavimą, kai už padarytą pažeidimą mieste sankcijos kelis kartus didesnės.

Pavyzdžiui, Norvegijoje mieste greitį viršijus 26 km/h gali tekti pakloti ne tik kone 1000 eurų, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Lietuvoje už tokį pažeidimą maksimali bauda – 90 eurų. Norvegijoje pralėkus dar greičiau, leistiną ribą viršijus 46 km/h, skiriamas ir priverstinis įkalinimas. Tokios sankcijos taikomos Danijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Monake ir Portugalijoje.

Lietuva koncentruosis į greičio matuoklius

Lietuvoje už saugaus eismo politiką atsakinga Susisiekimo ministerija sako, kad kol kas baudų griežtinimo klausimas nesvarstomas, nors iki šiol trečdalio tragiškų eismo įvykių priežastis – viršytas greitis. Neplanuojami ir panašūs kaip Estijoje eksperimentai. Tačiau pabrėžiama, kad daugelyje Europos valstybių, taip pat ir Estijoje, norą „paspausti“ labiausiai slopina žinojimas, kad nusižengimas bus užfiksuotas.

Estijoje du iš trijų pažeidėjų nustatomi automatiniais greičio matuokliais, jų šalyje keliolika kartų daugiau nei Lietuvoje.
Lietuvos automobilių kelių direkcija sako, kad kol kas dar šiemet valstybinės reikšmės keliuose pradės veikti 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių, jie fiksuos ir tai, ar galioja techninė apžiūra, ar automobilis draustas. Pasirašytos sutartys ir dėl daugiau nei 200 vidutinio greičio matuoklių įrengimo, todėl netrukus ruožų, kur matuojamas vidutinis automobilio greitis, Lietuvoje bus 131.

„Nebaudžiamumas tikrai įtaką turi, manau, 95 proc. vairuotojų, gal 5 proc. sau gali leisti mokėti tokias baudas, kiti visgi pagalvoja. Kažkada kalbėta ir apie balų grąžinimą. Šitas punktas, aš manau, irgi gali būti diskutuotinas“, – apie planus, kaip bus drausminami vairuotojai, dalijasi susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Ekspertai pabrėžia, vien dėl baudų ar greičio matuoklių situacija keliuose iš esmės nesikeis. „Neišvengiamumas yra komplekso dalis, jis yra puikus elementas, bet šalia turi būti edukacija. Taip, šalia turi būti tam tikra teisinė bazė ir žinojimas, neišvengiamumas, tai – svarbūs procesai, bet jie veikia tik komplekse, kaip atskiras elementas neveiks. Mes turime tokį „kadencijų mąstymą“ – ką spėsiu padaryti per ketverius metus. Per tiek laiko gal ir galima kažką nuveikti, bet užauginti naują kartą, kuri kelyje elgtųsi atsakingai, su tokia politika nepavyks“, – perspėja B. Vanagas.

„Mūsų planas „Vizija – nulis“ paremtas ne tik, sakysim, baudomis, bet ir kultūros formavimo priemonėmis, tai yra socialine reklama, saugaus eismo edukacija nuo mokyklos“, – atkerta susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Mažesnis greitis – tūkstančiai išgelbėtų gyvybių

Europos transporto saugumo taryba skaičiuoja, kad, leistiną greitį sumažinus vos 1 km/h, kasmet Europoje pavyktų išsaugoti 2 100 gyvybių.

Prancūzijoje užmiesčio keliuose sumažinus greitį iki 80 km/h ir įrengus matuoklių, skaičiuojama, per pusantrų metų pavyko išvengti 336 žūčių.

„Lietuvoje einame nedideliais žingsniais į gerėjimo pusę. Kultūra keliuose gerėja, tik gal per lėtai. Taip, mes turime daug geresnių pavyzdžių, mes galime iš jų mokytis, bet mes negalime pakeisti savos istorijos, mes negalime pakeisti žmonių per vieną dieną“, – teigia „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius V. Milius.

Remiantis Europos transporto saugumo tarybos duomenimis, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, per kelis dešimtmečius padariusių didžiausią pažangą: žuvusiųjų skaičius sumažėjo beveik 76 proc. Tačiau kartu su Latvija mes esame priskiriami prie pačių pavojingiausių Europos valstybių. Milijonui šalies gyventojų tenka beveik 80 mirčių, o Europos vidurkis – 51.

Saugiausias eismas Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ten keliuose žūsta mažiau nei 30 žmonių milijonui gyventojų.