Eismas

2020.07.02 14:44

Sąmokslą kelio Vilnius–Kaunas rekonstrukcijoje įžvelgę politikai sulaukė atkirčio – visi projektai kažkam naudingi

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt, ELTA2020.07.02 14:44

Grandiozinė A1 kelio Vilnius–Kaunas rekonstrukcija kelia ne tik nepatogumų vairuotojams, bet ir klausimų politikams. Dalis Seimo narių tikina, kad, prisidengiant pandemija, kelių darbai buvo vykdomi chaotiškai, o klausimų kyla ir dėl papildomo kelio po greitkeliu įrengimo ties Strošiūnais, kuris esą būtų naudingas ten įsikūrusiam kartodromui.

Chaosą kelių darbuose įžvelgė parlamentarai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kupčinskas ir Dainius Kreivys.

Iš pranešimų žiniasklaidai žinoma, kad eismo saugai gerinti kelyje Vilnius–Kaunas numatoma įrengti Gariūnų, Dėdeliškių, Skirmantiškių ir Jakštonių požemines pėsčiųjų perėjas, Strošiūnų požeminę pėsčiųjų perėją ir lengvųjų automobilių požeminę pervažą, rekonstruoti skirtingų lygių sankryžą Kaišiadorių link.

„Nekyla klausimų dėl požeminių pėsčiųjų perėjų įrengimo ar greitėjimo bei lėtėjimo papildomų juostų įrengimo, dėl pertvarkomų arba iškeliamų autobusų sustojimų aikštelių ar metalinių apsauginių atitvarų skiriamojoje kelio juostoje montavimo.

Tačiau labiausiai į akis krinta prie Strošiūnų (55 km) viduryje laukų įrenginėjamas požeminis lengvųjų automobilių pravažiavimas prie kartodromo, kai tokie pravažiavimai yra vos už kelių kilometrų į abi puses prie Bačkonių ir Mijaugonių“, – sakė Seimo narys A. Kupčinskas, į kurį esą kreipėsi vairuotojai, pradžioje manę, kad tai požeminės pralaidos žvėrims, tačiau, ryškėjant darbų kontūrams, jiems tapo akivaizdu, kad stengiamasi toli gražu ne dėl gyvūnų.

„Į visus klausimus atsakytų parlamentinė kontrolė ir atsakymai komiteto klausymuose, tačiau šiemet pirmą kartą Susisiekimo ministerija nepateikė ataskaitos ir perspektyvinių planų dėl kelių sektoriaus vystymo Lietuvoje. Prisidengiant pandemija, darbai keliuose organizuojami chaotiškai ir be jokios atskaitomybės, prioritetai suteikiami asmeniniams keliukams ir neaiškios paskirties projektams“, – ELTAI teigė Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas D. Kreivys.

Požeminė kelio pervaža reikalinga gyventojams

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas LRT.lt teigė, kad pervaža prie Strošiūnų įrengiama ne dėl šalia veikiančio kartodromo, o visi darbai vykdomi pagal viešuosiuose pirkimuose nurodytus projektinius sprendinius.

„Kelias A1 Strošiūnų gyvenvietę dalina į dvi dalis. Įrengus minėtą požeminį kelią, bus užtikrintas susisiekimas tarp dviejų gyvenvietės dalių ir išvengta vietinio transporto patekimo į A1“, – teigė E. Tamariūnas.

UAB „Donersa“, kuri valdo „Speedway“ kartodromą, įsikūrusį Strošiūnų kaime, direktorius Vytautas Leščiauskas teigė, kad prašymų Kelių direkcijai dėl patogesnio privažiavimo kartodromo lankytojams nebuvo. Tačiau bendrovės direktorius neslėpė, kad dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo aptariama kelio A1 rekonstrukcija.

„Nugirdau, kad buvo kuriamas projektas Vilnius–Kaunas kelio rekonstrukcijai. Dalyvavome bendruose susirinkimuose, kuriuose buvo ir vietos gyventojai, diskutavome ir teikėme pasiūlymus, kaip pagerinti eismo situaciją Strošiūnuose“, – LRT.lt pasakojo V. Leščiauskas.

Jis pabrėžė, kad situacija greitkelio ruože ties Strošiūnais buvo sudėtinga ir nesaugi, todėl tikisi, kad po rekonstrukcijos kaimo gyventojai galės keliauti saugiau, bet ir neslepia, kad ir klientams bus patogiau atvažiuoti į kartodromą.

„Ne mūsų iniciatyva šis pervažiavimas daromas. Juk matėte, projekte ir daugiau pervažų suplanuota, tai ir jos kažkam yra naudingos. Kitoje greitkelio pusėje gyvenantys žmonės iš viso buvo atskirti, jiems buvo sunku patekti į A1 kelią, o ir išvažiavimai į greitkelį buvo stačiu kampu, pavojingi“, – tikino kartodromą valdančios bendrovės direktorius.

Žada nušienauti apžėlusias pakeles

Tačiau ne tik požeminės kelio pervažos sukėlė klausimų politikams. Ne vienas vairuotojas socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į tai, kad nesutvarkyti greitkelio pakraščiai. Esą užžėlusios pakelės kelia pavojų vairuotojams ir atrodo apleistos.

„Šio kelio ruožo šienavimo darbus atlieka AB „Kelių priežiūra“. Darbai šiuo metu vyksta, artimiausiu metu pakelės bus nušienautos“, – žadėjo Kelių direkcijos komunikacijos vadybininkas E. Tamariūnas.

Įgyvendinant kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10 iki 95 km projektą, po kurio atkarpa Vilnius–Kaunas taps magistrale, rekonstrukcija atliekama penkiuose kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose. Darbai kainuos apie 43 mln. eurų, o Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) priduria, kad keturių darbų rangos sutarčių pabaiga numatoma 2021 m. gegužės mėn., vienos rangos sutarties – 2021 m. liepos mėn.

Greitį tenka mažinti kas kelis kilometrus

Taigi šią vasarą keliaujantiesiems į pajūrį iš Vilniaus ir Kauno bei grįžtantiesiems atgal teks apsišarvuoti kantrybe.

„Dėl kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10 iki 95 km (atkarpa nuo Vilniaus iki Kauno) rekonstravimo darbų eismo ribojimai bus vidutiniškai kas 3–5 km, čia greitis bus ribojamas iki 70 km/val. Visame ruože yra suderintos 69 eismo organizavimo schemos, jos bus naudojamos vykdant darbus skirtinguose ruožuose“, – kiek anksčiau LRT.lt tvirtino Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros departamento Eismo saugos skyriaus vadovė Dovilė Krasauskaitė.