Eismas

2020.08.01 14:30

Seimo aikštelės detektyvas – pagal įstatymą privalomas asfaltas, tačiau kanceliarija jo kloti neketina

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.08.01 14:30

Vilniuje, šalia Seimo, esančios automobilių stovėjimo aikštelės pamėgtos ne tik į parlamentą atvykstančių svečių, bet ir aplinkinių biurų darbuotojų. Aikštelės nemažos ir jose nuolat stovi gausybė automobilių. Nors viena iš Seimo aikštelių pagal Vandens įstatymą patenka į galimai teršiamos teritorijos sąrašą, Seimo kanceliarija kloti asfalto nežada, tačiau užsimena, kad ateityje aikštelė bus mažinama.

Anot Seimo kanceliarijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Artūro Zeleniako, pagal panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Seimo kanceliarijai priklauso dvi automobilių stovėjimo aikštelės. Viena yra bendrojo naudojimo ir jos plotas siekia 0,4875 ha, o kita – Seimo kanceliarijos ir Seimo lankytojų viešojo naudojimo stovėjimo aikštelė, jos plotas siekia 0,6432 ha.

Mažesnioji aikštelė dengta žvyro skalda, o didžioji – žvyro skalda ir smulkintu asfaltu.

Aplinkos apsaugos ministerija LRT.lt komentavo, kad, pagal Vandens įstatymo apibrėžtą galimai teršiamos teritorijos sąvoką, didesnės kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelės priskiriamos galimai teršiamai teritorijai. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu yra nustatytas reikalavimas, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Aplinkos apsaugos departamentas LRT.lt patikslino, kad prie galimai teršiamų teritorijų priskiriamos didesnės kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių.

Asfalto kloti neketina

Tačiau nors viena iš Seimo aikštelių yra didesnė nei 0,5 ha ir nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, kaip to reikalauja įstatymas, Seimo kanceliarijos atstovas tikina, kad pokyčiai aikštelėje neplanuojami.

„Dėl šios teritorijos paskirties galutinio sprendimo dar nėra, tačiau panaudos sutartyje yra reikalavimas užtikrinti šioje teritorijoje galimybę viešai naudotis automobilių parkavimo aikštele. Taigi, ilgalaikio pobūdžio sprendimai, tokie kaip teritorijos išasfaltavimas, kol nėra galutinio sprendimo dėl teritorijos panaudojimo, būtų neracionalūs“, – LRT.lt komentavo A. Zeleniakas.

Jis pridūrė, kad ateityje planuojama didesnės aikštelės plotą mažinti, tačiau konkretaus laiko neįvardijo.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad, pagal panaudos sutartį, atsakomybę už stovėjimo aikštelės būklę prisiima Seimo kanceliarija. Aplinkos ministerija patvirtina, jog už stovėjimo aikštelėms keliamų reikalavimų įgyvendinimą atsakingas teritorijos savininkas ar valdytojas.

Nors Vandens įstatymo pokyčiai įsigaliojo nuo 2019-11-02, panašu, kad sankcijų Seimo kanceliarija nesulauks. Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad pagal iki 2019-10-31 galiojusį teisinį reglamentavimą prie galimai teršiamų teritorijų buvo priskiriamos didesnės kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelės, išskyrus viešąsias aikšteles.

„Remiantis tuo, prie Seimo esančios aikštelės buvo priskiriamos prie viešųjų autotransporto stovėjimo aikštelių, t. y. transporto priemonių stovėjimo aikštelių prie visuomeninės paskirties pastatų ir laisvalaikio, poilsio, turizmo ir panašios paskirties objektų“, – LRT.lt komentavo Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė.