Eismas

2020.05.23 17:39

Pacientų gabenimas keliu Vilnius–Utena medikams kelią siaubą: dėl vibracijos negali įdurti adatos, todėl tenka sustoti

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.05.23 17:39

„Savo vaiko tokiu keliu nevežčiau“, – taip į klausimą dėl pacientų pervežimo keliu Vilnius–Utena atsako kai kurie medikai. Betoninis kelias neretai vadinamas visos Lietuvos gėda, tokie apibūdinimai neįkvepia pozityvių minčių šeimoms, kurių artimuosius skubiai gabena į gydymo įstaigą, o medikai meldžiasi, kad kelionės metu nuo dėl nelygios kelio dangos kylančių vibracijų nepablogėtų paciento būklė.

Vienas ūkininkas, kuris nepanoro, kad jo vardas būtų minimas, sutiko pasidalyti su LRT.lt savo patirtimi, kaip jo kelionė iš Utenos ligoninės į Vilnių galėjo tapti paskutinė.

Sausio pabaigoje vyras patyrė sunkią galvos traumą ir buvo nugabentas į Utenos ligoninę, tačiau čia buvo nuspręsta pacientą vežti į Vilnių.

„Kiek man pasakojo, medikai nenorėjo manęs vežti, nes bijojo, kad „užkratys“. Dėl to buvo iškviestas specialus greitosios reanimobilis iš Vilniaus, juo mane ir išgabeno“, – išgyvenimais dalijosi vyras.

Pašnekovas atskleidė, kad tuo metu, kai buvo svarstoma, kaip pervežti sunkios būklės pacientą, ligoninė esą norėjo prašyti sraigtasparnio. Tačiau, anot vyro, tai padaryti buvo sudėtinga dėl prastų oro sąlygų.

„Man pasakojo, kad kai svarstė, kaip mane pervežti, viena gydytoja sakė, jog savo vaiko šiuo keliu nevežtų“, – pokalbių detalėmis dalijosi galvos traumą patyręs ūkininkas.

Vyrui keista, kodėl jis be sąmonės buvo gabenamas betoniniu keliu Vilnius–Utena, o ne keliu per Ukmergę. Jo teigimu, kelionė būtų buvusi ilgesnė, tačiau, tikėtina, saugesnė paciento atžvilgiu. Traumą patyręs vyras mano, kad trumpiausią paciento gabenimo kelią lemia biurokratinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sistema, kurioje esą nurodoma rinktis trumpiausią kelią tiek dėl laiko, tiek dėl gabenimo kaštų. Net tada, kai trumpiausias kelias kelia papildomą riziką.

SAM: taupiausio kelio neieškoma

SAM atstovė Kamilė Katkutė LRT.lt komentavo, jog ministerija nereglamentuoja greitosios medicinos pagalbos (GMP) maršrutų. Esą patys medikai nusprendžia, kokiu keliu vykti, įvertindami visas rizikas.

„GMP paslaugos yra skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, todėl pagrindinis GMP tikslas yra kiek įmanoma greičiau pacientams suteikti skubią medicinos pagalbą, net jei kartais iki pacientų tenka važiuoti ir ne pačiais geriausiais keliais. Tačiau kiekvienu atveju pati GMP brigada sprendžia, kokiu keliu geriausia vykti, atsižvelgdama į paciento būklę, galimą suteikti pagalbą, nuotolį nuo gydymo įstaigos ir pan.“, – komentavo SAM atstovė.

Ji pabrėžė, kad optimalus maršrutas nereiškia trumpiausio ar taupiausio kelio. Esą rasti optimaliausią maršrutą – tai atsižvelgti į visas aplinkybes ir pasirinkti tokį sprendimą ar maršrutą, kuris būtų tinkamiausias, siekiant kuo greičiau užtikrinti būtinąją pagalbą pacientui, ar jis būtų sveikatos sutrikimo vietoje, ar pervežamas į kitą gydymo įstaigą.

Norėdami įdurti pacientui į veną, medikai priversti sustoti

Utenos ligoninės, į kurią sausio pabaigoje buvo atvežtas nukentėjęs ūkininkas, direktorius Dalius Drunga LRT.lt pasakojo, kad kelias Vilnius–Utena yra ne tik pacientų, bet viso regiono tragedija. Jis tikino sulaukiantis pacientų skundų dėl patiriamo diskomforto kelionės greitosios pagalbos automobiu metu.

„Pacientai skundžiasi, kad dėl nelygaus kelio automobilyje girdisi didelis triukšmas. Pacientus stengiamasi, jei leidžia jų būklė, sodinti, nes kai važiuojama per nelygų kelią, gulint dar stipriau jaučiamas bildesys ir vibracija. Jei tektų atlikti kokias skubias manipuliacijas, to padaryti važiuojant neįmanoma. Jei reikia įdurti į veną, reguliuoti reanimacinę įrangą – būtina sustoti. Dėl to pailgėja transportavimo laikas, kuris svarbus paciento būklei“, – komentavo Utenos ligoninės direktorius.

D. Drunga sako nesitikintis, kad netolimoje ateityje situacija pagerės ir pacientus iš Utenos į Vilnių bus galima vežti be papildomos rizikos, kurią sukuria apverktina kelio danga. Ligoninės direktoriui apmaudu matyti, kad kai kurie Lietuvos keliai yra tvarkomi kas 3–5 metus, o svarbi Lietuvos susisiekimo gija – kelias Vilnius–Utena – per keturis dešimtmečius mažai tepasikeitė.

Kelio rekonstrukciją žada baigti iki 2028-ųjų

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Vitalijus Andrejevas dar vasario mėnesį pranešė, kad kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija turėtų būti baigta iki 2028-ųjų, nors atkarpą iki Nemenčinės kelio ketinama sutvarkyti iki vasaros. V. Andrejevas pabrėžė, kad, tvarkant atkarpas, nereikės išsukti į aplinkkelius.

„Didžiausias yra finansų klausimas. Lietuva turi tiek finansinių išteklių, kiek turi, ir mes turime susitarti dėl prioritetų. Prioritetas dabar skiriamas „Via Baltica“ kelio atkarpai nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, vėliau pradėsime ir baigsime kelią Vilnius–Utena. Pirkimo dokumentuose visada numatome, kad eismas vyktų per rekonstruojamo arba tvarkomo kelio atkarpą, išskyrus tam tikras dienas, kai reikalinga technologiškai nutraukti eismą ir nukreipti jį kitais keliais“, – tąkart LRT RADIJUI sakė LAKD direktorius.