Eismas

2020.05.12 12:04

Geležinkelio elektrifikavimo projekto auditas perduotas prokurorams

viceministras: dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsakomybės spręs valdyba; atnaujinta 14.00
Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS2020.05.12 12:04

Susisiekimo ministerija, atlikusi „Lietuvos geležinkelių“ įgyvendinamo ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo projekto auditą, jo medžiagą perdavė prokuratūrai. Apie tai susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius antradienį informavo Seimo narius.

„Audito medžiagą pirmadienį pateikiau prokuratūrai. Pagal mūsų manymą, yra kuo užsiimti ir ką vertinti “, – antradienį Seime pranešė ministras.

Pasak J. Narkevičiaus, auditas nustatė, kad keli geležinkelių ruožai į vieną elektrifikacijos projektą buvo apjungti nepagrįstai, tai prailgino projektą ir išaugino jo kainą.

„Pirmas etapas (...) to elektrifikavimo projekto buvo įvykęs pažeidžiant tam tikrus ir teisės aktus, ir parenkant netinkamą, ekonomiškai nenaudingą būdą, kada trys ruožai apjungti į vieną. Vien tas apjungimas sukėlė, kad konkursas vyko dvejus metus ilgiau nei planuota, o kaina viršijo 100 mln. eurų nei buvo numatyta“, – kalbėjo ministras.

J. Narkevičiaus teigimu, auditoriai patyrė sunkumų norėdami gauti tyrimui reikalingą medžiagą.

„Gauti informaciją buvo ypatingai sudėtinga, nepaisant to, kad auditoriai pasirašė konfidencialumo sutartis, tačiau visos informacijos, kad būtų galima nuodugniai konstatuoti tam tikrus teigimus, nebuvo pateikta. Tačiau ir iš tos informacijos, kuri buvo pateikta, darytina išvada, kad yra rimtų pažeidimų“, – tvirtino ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis pripažino, kad geležinkelių elektrifikavimo projektas buvo vilkinamas.

„Taip, iš tikrųjų buvo tempiama ir spaudžiama iki pat paskutinės dienos, kada šitam elektrifikavimo konkursui iškyla pakankamai didelė grėsmė, tiesiog buvome įsprausti į pasirinkimo neturėjimo alternatyvą – arba jisai vyksta, arba jūs puikiai žinote, finansavimo šaltinis išnyksta. Kodėl tai buvo daroma, dabar galima tik spėlioti“, – Seime kalbėjo premjeras.

Jis pripažino, kad elektrifikavimas paskatintų Lietuvos konkurencingumą ir krovinių pervežimo tarifų mažinimą bei mažintų aplinkos taršą.

Pasak J. Narkevičiaus, antras audito etapas, paties konkurso vertinimas, vyksta toliau.

MIšriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius sakė, kad geležinkelio elektrifikacijai dar 2016 metais buvo skirta daugiau nei 300 mln. eurų.

„Praktiškai mes jau turėjome elektrifikuotą geležinkelį turėti kitų metų pabaigoje. Taip pat jau turėjo būti užsakyti elektrovežiai, taip pat ir nauji keleiviniai traukiniai. Šiandien mes esame praktiškai status quo“, – teigė jis.

Elektrifikavimo projekto auditą Susisiekimo ministerija baigė gegužės pradžioje ir įslaptintą jo ataskaitą pateikė valstybės institucijoms. Jo metu tirtos ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo viešųjų pirkimų procedūros.

J. Narkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad didelės apimties konkursas nebuvo skaidomas dalimis, o viešųjų pirkimų procedūros vietoj 6 mėnesių užsitęsė iki 2 metų, todėl padidėjo rizika nesuspėti laiku įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamo projekto ir netekti apie 200 mln. eurų ES investicijų.

Vus dėlto gruodį ministras leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti 363 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusia Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“. Ji pasirašyta gruodžio 20-ąją

Tuomet J. Narkevičius sakė, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, tačiau bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.

Antroje vietoje liko Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“, pasiūliusi 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigė projektą planuojantys užbaigti laiku – iki 2023 metų pabaigos. Tokiu atveju ES parama nebūtų prarasta.

„Lietuvos geležinkeliai“ pateikė komentarą dėl situacijos.

„Bendrovės pagal įstatymą turi pareigą užtikrinti trečiųjų asmenų konfidencialią informaciją, tad privalėjome kreiptis į tiekėjus ir gauti jų sutikimus. Itin atidaus ir atsakingo požiūrio į konfidencialios informacijos valdymą reikalavo ir pirkime dalyvavusių kai kurių tiekėjų ypatingas statusas dėl jų akcijų viešo kotiravimo biržose. Galiausiai visi iš tiekėjų gauti atsakymai, tarp jų ir jų sutikimų atskleisti konfidencialią informaciją sąlygos, buvo nedelsiant pateikti auditoriams“, – tikina „Lietuvos geležinkeliai“.

Bendrovė taip pat tikina, kad sprendimas konkursą sujungti buvo teisingas.

„Konkursas pritraukė net septynis potencialius dalyvius, o jo rezultatas – darbus nusipirkome 20 proc. pigiau nei panašių projektų vertė kitose Europos šalyse. Kitu atveju, perkant atskiromis dalimis, projekto vykdymas neabejotinai būtų brangesnis, neleistų pasiekti projektui keliamų ekonominių ir ekologinių tikslų. Juk elektrifikavus tik dalį koridoriaus, operatoriams nebūtų patrauklu vykdyti pervežimus elektrine trauka tik dalyje koridoriaus“, – nurodo „Lietuvos geležinkeliai“.

Bendrovės teigimu, projekto nesujungus, ruožo eksploatacijos kaštai būtų didesni, jei atskiros ruožo atkarpos būtų elektrifikuotos skirtingos kokybės ir skirtingų parametrų tinklu.

„Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad „tokios apimties pirkimų praktiškai neįmanoma užbaigti per kelis mėnesius, ypač, kai siekiama nupirkti kokybišką, ilgalaikį ir ekonomiškai naudingą sprendimą.“

Viceministras: dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsakomybės spręs valdyba

Susisiekimo ministerijai geležinkelio elektrifikavimo konkurso audito medžiagą perdavus prokurorams, dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsakomybės už, anot ministro, netinkamai rengtą didelės vertės projekto rangovo konkursą spręs bendrovės valdyba, sako susisiekimo viceministras.

Anot Valdo Klimantavičiaus, ministerija valdybai jau pateikė dvejus metus trukusio geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo rangovo konkurso audito medžiagą, kad ši padarytų išvadas.

„Čia yra valdybos kompetencija dėl administracijos vadovo skyrimo arba neskyrimo. Mes nusiuntėme medžiagą institucijoms ir valdybai, kad ji įvertintų situaciją ir pateiktų išvadas“, – BNS sakė V. Klimantavičius.

Be to, pasak jo, ministerija yra pasamdžiusi agentūrą, kuri turės atrinkti keturis naujus nepriklausomus „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius – šiemet, anot jo, baigiasi trijų narių kadencija, o viena vieta yra laisva.

„Valdyba nėra pilnai sukomplektuota, nes vienas narys išėjo. Dabartinės valdybos narių kadencijos baigiasi skirtingai – vienų baigiasi šiais metais, kitų baigiasi už kelių metų, priklausomai nuo to, kada jie buvo išrinkti į valdybą“, – sakė viceministras.

Jis tikino, kad visi keturi nauji valdybos nariai bus nepriklausomi.

Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad šių metų gruodį baigiasi visos valdybos, kurioje dirba šeši nariai, kadencija.

„Lietuvos geležinkelių“ valdyboje dabar dirba penki nepriklausomi nariai – jos pirmininkas Romas Švedas, Monika Rimkūnaitė-Bložė, Rolandas Zukas, Alditas Saulius ir Matsas Hansonas bei Susisiekimo ministerijos atstovas Povilas Drižas.

Dar vienas jos narys – vokietis Christianas Kuhnas iš valdybos atsistatydino šiemet kovo 1 dieną.

Visus nepriklausomus valdybos narius, išskyrus M. Hansoną (jis prisijungė pernai rugpjūtį), 2016 metų gruodį ir vėliau paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.