Nuo liepos 1-osios Lietuvoje turintis įsigalioti automobilių taršos mokestis toliau kelia aistras. Pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad mokestį būtų galima atidėti, tačiau Aplinkos ministerija planų nekeis – mokestis turėtų įsigalioti šiemet.
„Šiuo metu yra svarbesnių reikalų nei taršos mokestis. Pažiūrėkite, kaip visame pasaulyje sumažėjusi oro tarša. Ne tik automobilių važinėja mažiau, nedirba ir gamyklos. Pasibaigus karantinui, oras taip greitai neužsiterš iki tokio lygio, koks buvo prieš karantiną. Reikėtų ne apie naujus mokesčius dabar galvoti. Taršos mokestis galėtų būti įvestas kur kas vėliau, gal net po kokių penkerių metų“, – LRT.lt teigė ekonomistas.
Seime – siūlymas mokestį atidėti metams
Apie mokesčio atidėjimą jau yra kalbėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), ji Seime užregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad taršos mokestis įsigaliotų kitąmet.

Tiesa, tokio atidėjimo priežastis – ne koronaviruso pandemija. Partija mano, kad mokestis labiausiai kirstų pažeidžiamiausiai, mažiausiai pajamų gaunančiai gyventojų grupei, todėl siūlo suteikti daugiau laiko pasiruošti naujam mokesčiui. Tačiau nei pasaulinė pandemija, nei LLRA-KŠS išsakyti pastebėjimai taršos mokesčio gali nesustabdyti.
„Aplinkos ministerijos požiūriu, mokestis turi įsigalioti nustatytu laiku. Visų pirma, tai reikalinga, jeigu norime gyventi švaresnėje aplinkoje. O mokestį atidėti ar visai jo atsisakyti visada galima rasti vienokių ar kitokių argumentų. Antra, šis mokestis nėra visuotinis – jis nebus taikomas netaršiems automobiliams ir taip skatins naudotis tokiais automobiliais“, – LRT.lt komentavo aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Mokestis gali siekti iki 540 Eur
Liepą įsigaliosiančio taršos mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.

Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliniams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, už benzininius – 15 eurų, už dujinius – 13,5 euro.