Pasaulį sukausčius COVID-19 pandemijai ir dviem didžiausioms naftos pramonės gigantėms Saudo Arabijai ir Rusijai įsivėlus į kainų karą, elektromobilių gamintojams išaušo sunkūs laikai, rašo automobilemag.com.
Dar kovo mėnesio pradžioje Saudo Arabija suplanavo Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) produkcijos mažinimą, tačiau Rusijos oligarchams nepanorus sumažinti pajamų ir darbo apimties, Rusija ėmė spyriotis, o galiausiai ir visai pasitraukė pareiškusi, kad nebendradarbiaus. Iš karto po Rusijos veiksmų arabai pranešė apie naftos gamybos apimčių didinimą, taip akimirksniu sukeldami kainų chaosą.
Naftos kaina krito 30 proc., vėliau stabilizavosi ties maždaug 30 dolerių už barelį, o reguliari bešvinio benzino kaina kai kuriose JAV vietose nukrito žemiau 2 dolerių už galoną.
Praradusi kainų kontrolę po to, kai JAV naftos gamybos apimtys aplenkė OPEC, Saudo Arabija suskubo bergždžiai riboti gamybą.
Dėl koronaviruso pandemijos sumažėjus kelionių iš pradžių Kinijoje, vėliau Italijoje, o šiuo metu visame pasaulyje, klimato kaita – pagrindinis elektromobilių gamybos variklis – suteikia šiek tiek optimizmo. Tačiau ne elektromobilių rinkai.
Keleiviniai lėktuvai yra vienas didžiausių CO2 emisijų šaltinių, prie jo prisideda lengvieji ir sunkiasvoriai automobiliai, kuriais ateinančias kelias savaites dauguma žmonių nešriedės į darbus. Prie CO2 sumažėjimo prisideda ir COVID-19 paveiktose šalyse nustoję veikti fabrikai.
Dėl tikėtinos pasaulinės recesijos CO2 emisijos taip greitai negrįš į ankstesnį lygį. Ekonomistai tiki, kad pasaulinė recesija nebus tokia gili kaip 2008 m. finansų krizė, tačiau bet kuriuo atveju tas teigiamas poveikis emisijoms niekur nedings. Didžiulis skirtumas, žvelgiant iš automobilių ir orlaivių perspektyvos, yra tai, kad 2008 m. birželį, kaupiantis finansinės audros debesims, naftos kainos kilo iki 126,33 dolerių už barelį.
Mažesni naftos gamintojai, atleidę naftos platformų darbuotojus, greičiausiai nukraujuos ir susidurs su bankroto tikimybe, tačiau stambiosios įmonės, tokios kaip „ExxonMobil“ ir BP, klestės toliau.
Didžiosios pasaulio naftos bendrovės nurodė, kad kol kas joms nereikalinga jokia finansinė pagalba, ir visai nesunku suprasti, kodėl. OPEC–Rusijos naftos kainų karas ir dabartinės JAV gamybos apimtys greičiausiai neigiamai paveiks mažuosius naftos gavėjus ir bus naudingo juos išstumsiantiems didiesiems.
Dar svarbiau tai, kad žema naftos kaina laikosi tuo metu, kai automobilių gamintojai, pirmiausia, „General Motors“ ir „Volkswagen Group“, ruošia didžiulius pokyčius, pereinant nuo vidaus degimo variklių prie elektrinių motorų ir elektromobilių, nepaisant to, kad vartotojai ne per daug entuziastingai jais domisi.
Šiai dienai mažiau kaip 2 doleriai už galoną tikrai daugelio nemotyvuoja pereiti prie švaresnės, bet kur kas brangesnės alternatyvos, ypač dabar, kai CO2 emisijų apimtys akivaizdžiai sumažėjo.
Parengė Paulius Vaitekėnas
