Eismas

2020.03.19 11:49

Autoservisų likimas pakibo ant plauko – dirbti leidžia, bet vadovai bijo atsakomybės dėl viruso plitimo

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.03.19 11:49

Nuo kovo 16-osios šalyje įvedus karantiną, autoservisai atsidūrė kryžkelėje – dirbti gali, tačiau daliai jų tai tiesiog fiziškai neįmanoma. Užsidarius mažiesiems detalių tiekėjams, servisai negali įsigyti dalių, o kiti tiekėjai prašo už dalis susimokėti iš karto, nesvarbu kaip, kad ir grynais pinigais.

LRT.lt susisiekus su Lietuvos autoservisų asociacijos vadovu Ainiu Petkumi, jis patikino, kad šalyje yra precedento neturinti situacija ir šią savaitę autoservisai spręs savo likimą. O pagrindiniai keliai du – užsidaryti, arba dirbti nežinioje, rizikuojant ne tik verslu, bet ir darbuotojų bei klientų sveikata.

„Didžiosios įmonės, kurios tiekia detales, prašo autoservisų, kad šie atsiskaitytų iš karto arba grynais. Taip išeina, kad autoservisai negali užsisakyti detalių pagal sutartis ir apmokėti vėliau. Tai yra labai komplikuota situacija, nes autoservisams reikia labai greitai išsigryninti daug pinigų ir už juos pirkti detales.

Autoservisai šiai dienai neturi tokios galimybės ir šiomis dienomis galvos apie užsidarymą, nes pasibaigs užsakymai klientų, priimtų dar praeitą savaitę. Servisai nori pasižiūrėti, kaip reaguos Vyriausybė, sukurdama naujus darbo instrumentus ir sąlygas“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Su didžiausia rizika susiduria mažesni autoservisai, kurie nedirba automobilių gamintojų atstovams. Jie detales užsakinėja iš mažesnių detalių tiekėjų, kurie mobiliai pristato reikiamus komponentus.

„Didieji autoservisai turi didelius detalių sandėlius, tie kurie dirba su automobilių kėbulais – darbo gali turėti ilgesniam laikui ir jiems net nereiks kontaktuoti su užsakovais. O kiti servisai yra pririšti prie mažų tiekėjų, kurių dalis jau irgi užsidarė“, – sakė Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas A. Petkus.

Reikalauja Vyriausybės aiškiai apibrėžti vadovų atsakomybes

Bene labiausiai A. Petkų glumina neapibrėžta įmonių vadovų atsakomybė. Anot jo, servisų, kaip ir kitų įmonių vadovai negali užtikrinti, kad į įstaigą atėjęs klientas nėra viruso platintojas, todėl jei leidžia klientui lankytis įstaigoje, įmonės vadovas gali būti įvardijamas kaip tas, kuris nesiemė priemonių stabdydamas koronavirus plitimą. Toks neapibrėžtumas, gąsdina įmonių vadovus.

„Vyriausybė turi aiškiai apibrėžti įmonių vadovų nešamą atsakomybę už galimai platinamą arba neplatinamą virusą. Niekas nenori nei patys užsikrėsti, nei kitus užkrėsti. Turi būti aiškiai suformuluota, kokių sąlygų nesilaikant įmonės vadovas bus kaltas. Ir šita nežinomybė labiausiai gąsdina. Įmonės vadovas juk negali prievarta uždėti apsauginių kaukių darbuotojams, o juo labiau atvykstantiems klientams“, – pasakojo jis.

Vyriausybės žadama parama verslui – tik lozungas

Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas tikina, kad kol kas niekas, net Vyriausybė nežino, kaip elgtis, kadangi tokio precedento šalyje nebuvo. Anot jo, Vyriausybės žadama milijardinė parama dabar skamba lyg raminimas, tačiau kol kas realių veiksmų plano jis nemato.

„Skelbiama, kad bus skirta 5 mlrd. eurų padėti sveikatai ir verslui. Tačiau nėra išviešintas pats planas, kaip jis metodiškai dirbs. Čia kol kas yra tik labai primityvus lozungas. Dabar visas planas yra tik skambūs žodžiai, tačiau nėra nurodyta, kaip viskas funkcionuos. Kol neatsiras tikrieji metodologiniai planai, tol servisai lauks, ką daryti. Servisams reikia informacijos, kuriems mokesčius „atlaisvins“, kuriems gal atidės“, – aiškumo pasigedo A. Petkus.

Ministerija dirbti leidžia

Ekonomikos ir inovacijų ministerija primena, kad privačiajam sektoriui, tame tarpe ir buitinės technikos remonto paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje: darbą organizuojant ir klientus aptarnaujant nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas ir darbus atlikti darbo vietoje.

„Todėl, kai nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu, paslaugų teikimas galimas, tačiau turi būti vengiama fizinio kontakto su žmonėmis, pavyzdžiui, klientas atvažiuoja palieka automobilį tam tikrame taške, informuoja telefonu, už paslaugas atsiskaito elektroninės bankininkystės būdu, atvyksta pasiimti automobilio gavęs pranešimą ir tiesiogiai nekontaktuodamas su serviso darbuotojais“, – rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentare, pateiktame Lietuvos autoservisų asociacijai paprašius išaiškinti įmonių vadovams krentančią atsakomybę.

Ministerija taip pat pridūrė, kad tokios paslaugas teikiančios įmonės turi laikytis nurodytų higienos taisyklių:

Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.

Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą.

Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai).

Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.

Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų/išėjimų).

Taip pat rekomenduojama vengti atsiskaitymo grynaisiais, o jei to nepavyksta išvengti, net ir atsiskaičius mokėjimo kortele ir suvedus PIN kodą, nusiplauti arba dezinfekuoti rankas.