Eismas

2020.03.14 17:58

Lietuva skaičiuoja, kiek kainuos perėjimas prie elektromobilių ir įkrovimo stotelių plėtra

Salomėja Pranaitienė, Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.03.14 17:58

Lietuvos orą anglies dvideginiu labiausiai teršia transportas. Todėl numatoma skatinti netaršų elektrinį transportą, daugiau naudoti gamtinių dujų, teikti paramą biometano gamybai. Degalų gamintojai turės daugiau biopriedų maišyti į mineralinius degalus. Iš Klimato kaitos programos šiemet turėtų būti pradėta teikti paramą įsigyti naujų ir naudotų elektromobilių, jų įkrovimo vietų plėtrai.

Lietuvoje didžiausias teršėjas anglies dvideginiu – transportas, dažniausiai naudojantis dyzeliną ir benziną. Iš pusantro milijono šalies automobilių – tik maždaug pusantro tūkstančio elektromobilių, dar nepakanka ir jų įkrovimo aikštelių. Gerokai daugiau vadinamųjų hibridinių mašinų.

„Sąnaudos nėra tokios didelės kuro, kaip būtų jei būtų tik benzinas, kai yra ir elektrinis variklis. Nežinau, ar Lietuvoje pakankama bazė įkrovimo elektromobiliams, kiek stebiu autostradoje, yra keli taškai, kur gali pasipildyti“, – kalbėjo vilnietė Violeta.

Pagal Energetikos ministerijos parengtą Alternatyvių degalų įstatymo projektą, numatoma teikti paramą elektromobiliams tol, kol jie nesudarys dešimtadalio transporto.

„2020 metais numatyta Klimato kaitos programoje parama – dešimtys mln. eurų tiek švaresniam visuomeniniam transportui įsigyti, tiek gyventojams, kurie galėtų gauti paramą įsigyti elektromobilį – naują ar naudotą. Numatyta, kad įkrovimo stotelės turėtų būti ne toliau kaip 50 kilometrų atstumu“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Numatoma iki 2030-ųjų pasiekti, kad mažiausiai 15 proc. transporto naudojamų degalų būtų pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tad bus skatinama transportą pereiti prie prie gamtinių dujų, teikiama parama biometano gamybai. Taip pat reikės į benziną ir dyzeliną daugiau maišyti biodegalų, kad jų būtų 9 proc. – dvigubai daugiau nei dabar.

„ES reikalauja 10 proc., o pas mus 4 proc. maišoma. Visa Europa tą daro, naudoja su 7 proc. biodegalų dyzelino ir 10 proc. benzino mišiniu. Stiprios įmonės, kaip „Audi“, „Volkswagen“, pagrindiniai gamintojai atsisako investicijų į gamtines ir kitokias dujų technologijas, nes jie mano, kad jos yra nepasiteisinančios“, – sakė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

„Kaip tik šis įstatymo projektas pateikia subalansuotą žinią, paveikslą – 3 kryptys. Pirma – elektromobiliai, antra – biometano skatinimas ir dujų vartojimo, ir trečioji – maišymas biodegalų į dyzeliną ir benziną“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.

Pasak ministro, jau po šešerių metų didžioji dalis viešojo transporto turėtų pereiti prie alternatyvių degalų, o dar po kelerių metų naudotų tik tokius degalus arba būtų varomas elektra.

Vilniuje kol kas yra tik keli elektriniai autobusai.

Savivaldybė atnaujino autobusų parką, bet nupirko juos su dyzeliniais varikliais.

„Tai yra Euro-6 standartą atitinkantys autobusai, kurie leido septynis kartus sumažinti taršą kietosiomis dalelėmis ir keturis kartus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Jų kainos ir kokybės santykis buvo gana optimalus“, – teigė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas.

Anot energetikos ministro, norint įgyvendinti ambicingą tikslą, kad iki 2030 metų Lietuvos transportas naudotų šeštadalį alternatyvių arba žaliųjų degalų, gali prireikti pusantro milijardo eurų.