Saulėtą 2019 m. liepos 26-ąją tragiška avarija sankryžoje prie Molėtų sukrėtė visą Lietuvą. Per dviejų automobilių susidūrimą žuvus vaikui, vietos gyventojai puolė reikšti nepasitenkinimą dėl sankryžos nesaugumo, o praėjus vos kelioms dienoms po nelaimės, buvo kreiptasi į Automobilių kelių direkciją, kad sankryža būtų sutvarkyta. Tačiau krauju aplaistytas kelio ruožas, atrodo, vis dar įstrigęs biurokratinėje prioritetų eilėje.
Praėjus trims dienoms po tragiškos nelaimės, Molėtų meras Saulius Jauneika kreipėsi į Kelių direkciją, kad būtų paspartintas sankryžos rekonstravimas ir būtų užtikrintas didesnis eismo dalyvių saugumas.
Tačiau atsakymas optimistiškai nenuteikė. Minėtoji sankryža įrašyta 92-uoju numeriu prioritetinių sankryžų sąraše. Kitaip tariant, sąraše yra 91 pavojingesnė sankryža.
„Per metus Kelių direkcija pertvarko vidutiniškai po 18 sankryžų. Tokiais tempais kelio A14 Vilnius–Utena ir krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė sankryža pertvarkymo sulauktų maždaug po 5 m.“, – LRT.lt raštu komentavo Molėtų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis.
Ne apie visas avarijas policija turi duomenų
Molėtų policijos viršininkas Vitalis Kutkauskas portalui LRT.lt pasakojo, kad kelias Vilnius–Utena labai intensyvus, o transporto priemonių srautas ypač išauga šiltuoju metų laiku bei savaitgaliais. Žmonės iš didmiesčių traukia į gamtą, važiuoja prie ežerų, o į Molėtus neretai užsuka apsipirkti, todėl daugumai tenka įveikti nereguliuojamą sankryžą, nes tai pagrindinis įvažiavimas į Molėtus.
2019 m. šioje sankryžoje užregistruoti 2 eismo įvykiai, iš kurių 1 – įskaitinis. Šioje avarijoje liepos 26-ąją žuvo vaikas, dar 5 žmonės buvo sužeisti.
Tačiau V. Kutkauskas tikina, kad eismo įvykių sankryžose gali būti daugiau.
„Techninių eismo įvykių skaičius, kai eismo įvykyje dalyvavę asmenys užpildo eismo įvykio deklaracijas ir tiesiogiai pateikia informaciją draudimo bendrovėms, policijai nėra žinomas“, – komentavo V. Kutkauskas.
Sulaukė pasiūlymo, kaip paspartinti rekonstrukciją
Praėjusių metų spalio viduryje vykusiame pasitarime su Kelių direkcijos vadovais Molėtų meras S. Jauneika sulaukė pasiūlymo, kaip paspartinti sankryžos rekonstrukciją. Nors susitikime buvo kalbama apie rajono žvyrkelių asfaltavimo programą, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą, perėjų apšvietimo klausimus, buvo prisiminta ir pavojinga Molėtų sankryža.
„Savivaldybei buvo pasiūlyta prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. projekto vertės. Nors sankryžos pertvarkymo projekto vertė kol kas dar nėra apskaičiuota, tačiau žinodami, kad Kelių programos lėšų amžinai trūksta vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui, savivaldybės vadovai abejoja, ar pajėgtų finansiškai prisidėti prie projekto įgyvendinimo“, – dėstė savivaldybės administracijos atstovas R. Šavelis.
Nori greičiau užtikrinti saugumą eismo dalyviams – mokėk iš savo kišenės, tada darbai sparčiau pajudės. O ir projekto kaina priklausys ne nuo savivaldybės galimybių, o nuo daugelio kitų faktorių, įskaitant ir Kelių direkciją.
Seimui įšaldžius lėšas, trūksta pinigų projektams
LRT.lt susisiekus su Lietuvos automobilių kelių direkcija, įstaiga raštu atsiuntė patvirtinimą, kad rekonstruoti Molėtų sankryžą anksčiau, ne numatyta, ir neatsižvelgiant į sudarytą prioritetinę eilę galima, jei vietos savivaldybė prie projekto, kurio kaina dar nėra žinoma, prisidėtų 20 proc. savo lėšų.
„Kaip žinoma, Seimui priėmus sprendimą 2020 m. įšaldyti 142 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, jų trūksta visiems reikalingiems projektams. Atsižvelgdama į esamą situaciją, LAKD kviečia savivaldybes bendradarbiauti kartu įgyvendinant svarbius eismo saugos projektus ir savivaldybes prisidėti 20 proc. savo lėšų prie tokių projektų įgyvendinimo“, – rašoma LAKD komentare.
Per 8 metus planuoja sutvarkyti visą kelią
Tai, kad ne tik Molėtų sankryža, bet ir visas kelias Vilnius–Utena yra probleminis, pripažįsta ir LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas. Prieš mėnesį LRT RADIJUJE kalbėjęs LAKD vadovas patikino, kad „betoninio“ kelio problema bus išspręsta iki 2028-ųjų.
„Didžiausias yra finansų klausimas. Lietuva turi tiek finansinių išteklių, kiek turi, ir mums reikia susitarti dėl prioritetų. Prioritetas dabar skiriamas kelio „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, vėliau pradėsime ir baigsime Vilnius–Utena kelią. Pirkimo dokumentuose visada numatome, kad eismas vyktų per rekonstruojamo arba tvarkomo kelio atkarpą, išskyrus tam tikras dienas, kai reikalinga technologiškai nutraukti eismą ir nukreipti kitais keliais“, – pažymėjo jis.
Nors kelias rekonstruotas turėtų būti per artimiausius 8 metus, V. Andrejevas sakė, kad ruožą iki Nemenčinės kelio ketinama sutvarkyti iki vasaros.
