Likus keturiems mėnesiams iki automobilių mokesčio įvedimo šį mokestį turinčios apskaičiuoti ir surinkti valstybės įmonės „Regitra“ vadovai skelbia, kad daliai transporto priemonių savininkų teks susimokėti ne tik pagal Seimo priimtą įstatymą nustatytą mokestį valstybei, bet ir už ekspertizę. Ekspertizės kaina gali ir kelis kartus viršyti valstybės rinkliavą.
Nuo liepos pirmosios registruojant į šalį įvežamą automobilį arba keičiantis jo savininkui reikės susimokėti nuo 13,5 iki 540 eur mokestį, priklausomai nuo to kiek transporto priemonė išmeta anglies dioksido – šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Neapmokestintos bus tik mažiau kaip 130 gramų CO2 kilometrui išmetančios mašinos. Didžiausias mokestis gresia dyzeliniams automobiliams. Taip kovoti su tarša prieš naujuosius metus nusprendė Seimas.
Portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad rinka į būsimąjį naują mokestį sureagavo jau praėjusių metų pabaigoje, kai Seimas apie jį dar tik diskutavo, tačiau daugeliui automobilį keičiančių savininkų naująjį mokestį vis tiek reikėtų.
„Per gruodį iš visų įvežtų automobilių maždaug 60 procentų automobilių būtų apmokestintų, jie viršytų 130 g/km ribą. Sausį tų apmokestintų automobilių proporcija sumenko 3 procentiniais punktais iki 57 procentų“, – kalbėjo M. Buzelis.
Be to, M. Buzelis sako, kad beveik trečdalio visų į Lietuvą įvežamų automobilių dokumentuose nėra duomenų, pagal kuriuos turi būti skaičiuojamas naujasis mokestis.
„Pagal tuos duomenis, kuriuos gauname iš „Regitros“, tai mes matome, kad apie 28 proc. iš visų į Lietuvą įvežamų naudotų automobilių neturi duomenų apie CO2 emisiją, tai dabar kyla klausimas, kokiu būdu bus skaičiuojama tų automobilių CO2 emisija“, – tikino pašnekovas.
Už registracijos mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą atsakingos „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sako, kad norint nustatyti mokesčio dydį daliai automobilių, kurių dokumentuose nėra nurodyta CO2 emisija ir registre nebus lygiavertės transporto priemonės su nurodytais CO2 duomenimis, gali tekti atlikti ekspertizę. Už ekspertizę turės mokėti automobilio savininkas. Registras pradėtas kaupti tik nuo 2011 metų.
„Įstatyme yra pateiktos formulės, pagal kurias skaičiuosime. Jei ir tai nepadės, tuomet paskutinis variantas yra ekspertizė. Už ekspertizę mokės klientas. Prie Techninės apžiūrų centrų yra įstaigos, kurios turi licencijas atlikti ekspertizes. Lietuvos transporto saugos administracija yra ta įstaiga kuri nustato reikalavimus verstis tokia ekspertine veikla. Kaip jie pasiruošę, ar jie pasiruošę ir kokie srautai galėtų būti – man dabar labai sunku pasakyti“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas.
Jo teigimu ekspertizės dažniausiai prireiks iš Jungtinių Amerikos valstijų ar kitų ne Europos sąjungos šalių įvežamiems automobiliams.
Ekspertizes atliekančios įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius sako, kad ekspertizės kaina gali siekti 100 eurų.
„Jeigu būtų poreikis nustatyti šituos duomenis, tai ekspertizių įmonės šitą dalyką padaryti galėtų. Ekspertizės kaina priklauso nuo reikalingų darbo sąnaudų tam darbui atlikti, gali būti, kad ta ekspertizė kainuos galbūt ir 50 eurų, o galbūt ir 100 eurų priklausomai nuo to, su kokia transporto priemone susidursim“, – dėstė R. Vėlavičius.
Ekspertizių įmones, kurių dabar yra penkiolika, prižiūrinčios Susisiekimo ministerijai pavaldžios „Transporto saugos administracijos“ direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius sako, kad ekspertizė vidutiniškai kainuoja 100-120 eurų. Kitaip nei „Regitros“ vadovų, jo teigimu, specialaus pasirengimo artėjančiam mokesčiui nereikia.
„Šalyje veikia užtikrintas skaičius techninių ekspertizių įmonių, kurios ir taip atlikdamos techninę ekspertizę papildomai šitą duomenį nustatys. Mūsų supratimu tai neturėtų padidinti kainų už atliekamas technines ekspertizes, nes tai yra daug laiko nereikalaujantis duomenų nustatymas“, – kalbėjo J. Rašomavičius.
„Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas R. Vėlavičius sako, kad bus remiamasi dokumentais ir sertifikatais, o jei jų nepakaks, automobilis bus tiesiog sveriamas ir CO2 tarša apskaičiuojama pagal įstatyme nurodytą formulę.
„Jeigu kalbame apie CO2 nustatymą transporto priemonėms iš trečiųjų šalių, tai nustatymas bus atliekamas vadovaujantis teikiamais gamintojo dokumentais - atitinkamais sertifikatais. Jei kalbam apie automobilius iš ES šalių, apie kuriuos „Regitra“ neturės duomenų kad galėtų nustatyti reikalingą informaciją, tai remsimės automobilio masės nustatymu. O masę nustatymą galima ir tiesiogiai sveriant transporto priemonę“, – tvirtino R. Vėlavičius.
Autoplius.lt komunikacijos vadovas M. Buzelis prognozuoja, kad bus daug nesklandumų ir nepatenkintų vairuotojų.
„CO2 emisijos, skaičiuojant pagal įstatyme pateiktas formules yra netikslios - vien automobilio svorio ir koeficientų neužtenka norint nustatyti, pavyzdžiui, dyzelinio automobilio CO2 emisiją. Reikia tokių duomenų kaip variklio galingumas, darbinis variklio tūris, euro standartas ar gamybos metai“, – kalbėjo M. Buzelis.
Jis pateikė ir pavyzdį: „Palyginkime 1990 metų dyzelinį automobilį, kuris sveria 1,5 tonos, ir 2015 metų automobilį, kuris taip pat sveria 1,5 tonos. Jų CO2 emisija skirsis dešimtimis procento, tuo tarpu pagal jų pasiūlytas formules jos būtų identiškos. Tai nėra tikslu“.
„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas sako, kad pasakyti, kas teisinga, kas ne – labai sunku.
„Ir dabar gamykloje nustatomas vienas CO2, o važiuojant kely visiškai kitas - iki 40 kartų skiriasi. Ir tai nėra teisinga. Kas teisinga, kas ne – labiau filosofinis klausimas. O faktas yra toks - dalies duomenų šiandien neturim ir turime kažkokį variantą rinktis“, – aiškino S. Šuminas.
Kokiai daliai automobilių gali prireikti ekspertizės, galinčios kainuoti brangiau nei pats registravimo mokestis nei „Regitra“, nei ekspertizių įmonės, nei jas prižiūrinti institucija sako dar negalinčios pasakyti.
