Metų pradžioje prasidėję automobilių stovėjimo pokyčiai sostinėje siutina daugiabučių gyventojus. Praplėtus rinkliavų zonas, tankiai apgyvendintų Ozo kvartalo, dalies Žirmūnų ir Antakalnio mikrorajonų gatvės ir kiemai apmokestinti, o gyventojai suka galvas, kiek automobilio statymas prie namų patuštins jų pinigines.
Apie automobilių stovėjimo pokyčius Vilniuje SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešė dar praėjusių metų pabaigoje. Jau tada sulaukta daug kritikos, esą tai tėra savivaldybės pasipinigavimas. Tačiau daugiausiai reakcijų sulaukta pastarosiomis savaitėmis, kai prie daugiabučių atsirado ženklai, informuojantys apie mokamą stovėjimą.
Į LRT.lt kreipėsi skaitytojas (vardas redakcijai žinomas), kurį nuvylė ne tik pokyčiai Vilniaus mieste, bet ir įmonės reakcija, kuomet jis paprašė daugiau informacijos.
„Nėra paslaptis, kad Vilniuje gyvena daug žmonių, atvykusių iš kitų Lietuvos miestų, nuomojančių būstus, kuriuose nėra deklaravę gyvenamosios vietos, taupantys savo būstui. Tarp jų esu ir aš, mano deklaruota gyvenamoji vieta yra kitur. Manau, kad didžioji dauguma Ozo kvartalo gyventojų nuomojasi butus ir nėra čia pat prisiregistravę. Kilo daug klausimų, kodėl privalau mokėti už tai, kad statau automobilį ten, kur gyvenu, kodėl manęs aplankyti atvykę tėvai ir draugai turi susidurti su ta pačia problema, kodėl automobilių stovėjimas apmokestintas gyvenamuosiuose rajonuose? Tai skamba kaip bandymas pasipelnyti iš gyventojų ir kaišyti skyles biudžete“, – piktinosi skaitytojas.
Norėdamas pasiaiškinti situaciją, jis kreipėsi į atsakingą įmonę, tačiau liko nieko nepešęs.
„Paskambinęs išgirdau atsakymą: „ne aš priėmiau sprendimą, skambink kitu numeriu“, o paskambinus kitu numeriu, buvau nukreiptas skambinti dar kitur. Paskutiniam kontaktui prisiskambinti iš viso nepavyko“, – istoriją tęsė Ozo kvartalo gyventojas.
Kai jau pamatė, kad prie jo namų pradėti kabinti ženklai, jis kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Parašęs merui socialiniame tinkle „Facebook“, skaitytojas sulaukė atsakymo, kad atsakingos įmonės atstovai privalėjo gyventojui suteikti informaciją ir pridūrė, kad „taip būti negali“.
Mažiau mokės tik gyvenamąją vietą deklaravę asmenys
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ portalui LRT.lt raštu pakomentavo sostinėje vykdomus automobilių stovėjimo pokyčius ir ragino vairuotojus atkreipti dėmesį į ženklinimą.
„Ozo kvartalo automobilių stovėjimo tvarkos pokyčiai įgyvendinami remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame numatyta bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietoms taikyti žaliosios rinkliavos zonos tarifus. Mokamas stovėjimas galioja nuo pirmadienio iki šeštadienio 8.00–18.00 val. ir jam taikoma 0,30 Eur valandinė rinkliava. Automobilius Ozo kvartale paliekantiems dažnai rekomenduojama iš anksto apmokėti 33 Eur mėnesio rinkliavą, kuri galioja žalioje zonoje“, – komentare rašė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Įmonės vadovė patvirtino, kad lengvatinius stovėjimo leidimus gali gauti tik gyvenamąją vietą sostinėje deklaravę žmonės. Šiuo atveju, asmenys, kurie nuomojasi būstą Ozo kvartale ir nėra sostinėje deklaravę gyvenamosios vietos, lengvatinio gyventojo leidimo statyti transporto priemonę išsiimti negalės. Tokiu atveju asmenims mėnesio stovėjimo rinkliava atsieis 33 eurus žalioje zonoje.
Deklaravusiesiems gyvenamąją vietą sostinėje lengvatinis pirmojo automobilio statymo leidimas atsieis 7,20 euro metams.
„Gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą gyvenamosios paskirties patalpoje arba poilsio patalpoje, įregistruotoje iki 2017-12-31, gali įsigyti lengvatinius gyventojų leidimus, suteikiančius teisę statyti automobilį rinkliava apmokestintose vietose. Tokie gyventojų leidimai suteikiami tik gyvenamąją vietą sostinėje deklaravusiems vairuotojams – tai įprastinė, ir kituose miestuose galiojanti tvarka.
Vilniuje gyvenantys ir sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo. Iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos pajamos naudojamos miesto plėtrai – tvarkomi keliai, pėsčiųjų takai, tiesiami nauji dviračių takai, atveriami nauji parkai bei skverai“, – komentavo M. Gusarovienė.
Tačiau ne visose galima susimokėti mėnesinį rinkliavos mokestį. To padaryti negalima brangiausiose – raudonoje ir mėlynoje – zonose. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešųjų ryšių atstovė Miglė Bielinytė pateikė paaiškinimą, kodėl šiose zonose negalima sumokėti mėnesio rinkliavos.
„Mėnesio rinkliavos mokėjimai yra galimi tik toliau nuo centro nutolusiose rinkliavos zonose – geltonojoje ir žaliojoje. Mėlynoji ir raudonoji zonos apima visą Senamiestį ir jo prieigas, kuriose vengiama ilgalaikio parkavimo, nes užimtumas ir taip didelis, o ieškant parkavimo vietos formuojasi spūstys, sutrinka visas judėjimas – ne tik automobilių, tačiau ir kitų eismo dalyvių. Todėl šiose zonose nėra galimybės iš anksto mokėti už mėnesio stovėjimą“, – LRT.lt raštu atsakymą pateikė ji.
Ką svarbu žinoti vairuotojams?
Patvirtinti šie pagrindiniai zonų ribų pakeitimai:
Mėlynoji zona (2,5 euro/val.) nuo šiol apims buvusią raudonąją zoną ir dalį geltonosios zonos ties Lukiškėmis ir Gynėjų gatve, kuriose automobilių srautai per pastaruosius metus ryškiai išaugo.
Raudonąja zona (1,5 euro/val.) tampa Užupis, Senamiesčio prieigos nuo Pylimo gatvės, Konstitucijos g. prieigos, kuriose telkiasi verslo centrai, daugėja traukos objektų, ir teritorija tarp Gedimino pr., J. Jasinskio ir A. Rotundo gatvių.
Geltonoji zona (0,6 euro/val.) apims Žvėryno dalį tarp Latvių ir Paribio gatvių, teritoriją prie buvusio „Audėjo“ centro, Paupio kvartalą, dalį Naujamiesčio bei Šnipiškes iki Žalgirio gatvės. Taip pat geltonąja zona šiltuoju sezonu nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d. tampa erdvės prie Valakampių paplūdimio, Balsio, Balžio ir Tapelių ežerų.
Žaliąja zona (0,3 euro/val.) tampa Antakalnio dalis aplink Sapiegų parką, kuriai pritarė ir šių apylinkių gyventojai.
