Eismas

2020.01.19 15:54

Riedant atnaujintu „Toyota C-HR“ hibridu: kelionė nuo Vilniaus iki Kauno vos už 5 eurus

apžvalga
Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.01.19 15:54

Lietuviai jau spėjo pamilti didesnius miesto automobilius, dažniausiai varomus dviem ratais, tačiau leidžiančius pasijusti lyg mažame visureigyje. Iš karto kyla klausimas, ar už dažną hečbeką masyvesnis ir sunkesnis krosoveris gali būti ekonomiškas ir manevringas miesto gatvėse? „Toyota“ pateikia atsakymą ir jis vadinamas C-HR su hibridiniu varikliu.

C-HR vairuotojų širdis pavergė dar 2016-aisiais, o 2019-aisiais gamintojas automobiliui suteikė dar dailesnį ir sportiškesnį rūbą. Ankstesnės laidos C-HR lietuvius labai sužavėjo. Socialiniuose tinkluose lyg iš gausybės rago pylėsi komentarai, koks tai puikus, o gal net puikiausias automobilis. Tačiau gamintojui liaupsių nebuvo gana ir jis pristatė atnaujintą versiją.

Futuristinis dizainas neleidžia atitraukti akių

Vertinti automobilio grožį labai sunku. Nėra bendros nuomonės, kuris automobilis gražiausias, tačiau, remiantis dažniausiai pasitaikančia nuomone, galima teigti, kad šis automobilis tikrai gražus. Jo išvaizda nenuobodi, bet, žvelgiant į automobilį iš skirtingų pusių, galima sakyti „jis į kažką panašus“. Automobilio priekinė dalis šiek tiek primena „Nissan Juke“, o galinė dalis – futuristinius „Honda“ modelius. Visgi gal čia bendras japonų gamintojų pomėgis kurti automobilius su labai atsikišusiais elementais.

Tačiau grožis reikalauja aukų. Kuriant automobilio galinę dalį, didesnis dėmesys buvo kreipiamas lempų išdėstymui ir agresyvumo suteikiančiam apvadui, bet ne labai svarbiai automobilio daliai – galiniam stiklui.

Galinis stiklas atrodo lyg žaislinis, o apžvalga pro jį primena spėlionių žaidimą „Atspėk, ar už tavęs yra automobilis“. Sustojus prie šviesoforo, už C-HR sustojusio kito automobilio beveik nesimato. Galinis stiklas yra labai smailaus kampo, todėl, jam užrasojus, pamatyti gale važiuojantį automobilį būna dar sudėtingiau.

Vietos užteks visai šeimai, tačiau ne visur bus jauku

Nors automobilio detalės atrodo masyvios, tačiau viduje vietos tikrai nemažai. Net susireguliavus vairuotojo sėdynę, kad joje patogiai tilptų aukštesnis nei 190 cm žmogus, už jo, ant galinės sėdynės gali tilpti toks pats aukštaūgis. Tiesa, galva tokiu atveju gali kartais liesti stogą, tačiau tilpti įmanoma, o ir kojoms vietos yra su kaupu. Sėdynės patogios, neturėtų varginti net ilgose kelionėse.

Nors važiuoti sėdint ant galinės sėdynės patogu, tačiau ten sėsis tik nuo klaustrofobijos nekenčiantis asmuo. Arba tas, kuris visą laiką miega. Kodėl? Dėl automobilio dizaino vietos šoniniams langams liko labai mažai, todėl jie lyg žaisliniai, o sėdintieji ant galinės sėdynės pasidžiaugti vaizdu už lango galėtų klausydamiesi priekyje sėdinčių vairuotojo ir keleivio pasakojimų apie vaizdą lauke. Gal kiek nejauku, tačiau gyventi įmanoma.

Salone daug deimantų, tačiau mažai praktiškumo

Taip, salone tikrai daug rombo formos elementų, primenančių deimantus. Deimantai visur, pradedant mygtukais ant vairo, baigiant stogo paminkštinimu. Vidinėje durelių apdailoje taip pat gausybė deimančiukų. Žvalgantis gal kiek nusibosta, bet nėra taip, kad jie nepridėtų elegancijos.

Tačiau ne visi sprendimai automobilio salone yra praktiški ir patogūs. Porankis su daiktadėže yra tokios nepatogios formos, kad, jei važiuodami norėsite kažką pasiimti iš porankio daiktadėžės, teks ranką pakelti kone iki lubų, tačiau net ir to gali neužtekti. Ji tiesiog nepatogi.

Automobiliuose dažniausiai randame dvi gėrimų dėtuves ir jos abi yra netoli porankio, bet C-HR jus nustebins. Turbūt dėl keistos formos porankio antra dėtuvė gėrimui netilpo, todėl gamintojas nusprendė ją įrengti už pavarų perjungimo svirties po salone įmontuotu ekranu. Atrodo, kad tai buvo padaryta iš reikalo, nes tikėtina, kad automobilyje žmogus vienas negers, todėl reikėjo bet kur įrengti papildomą dėtuvę.

Vidaus dizainas palieka abejonių, tačiau nepanaikina viso džiaugsmo, kurį automobilis gali suteikti.

Nuo Vilniaus iki Kauno už 5 eurus – misija įmanoma

Užtenka tiesiog atidžiai skaityti ir akys pačios šoksta ant kaktos – 2 litrų hibridinis variklis, išvystantis 184 AG ir sunaudojantis vos 4 litrus benzino 100-ui kilometrų. Jei skaičiuojame pagal esamą vidutinę benzino kainą, kuri siekia 1,25 Eur, galime nesunkiai suskaičiuoti, jog nuvažiuoti 100 km galima už maždaug 5 Eur. Tokią informaciją pateikia gamintojas, tačiau galiu patikinti, kad pavažinėjus Vilniaus centre, kur teko dažnai stoti prie šviesoforų, kuro sąnaudos tesiekė 4,5 litro 100-ui kilometrų. Tiesa, nusprendus paspausti akseleratoriaus pedalą agresyviau, kuro sąnaudos šoktelėjo dviem litrais, tačiau sakykite, ką norite, bet tokia statistika tikrai verčia džiūgauti.

Kuro sąnaudas sumažinti padės ir galimybė pačiam keisti pavaras. Automobilyje sumontuota 6 pavarų automatinė greičių dėžė, kuri veikia taip tyliai, ir sunku suprasti, ar pavara jau pasikeitė, ar ne. Pavarų dėžės darbas tolygus, be trikdžių. Tiesiog spaudi pedalą ir važiuoji negalvodamas, kokia pavara dabar įjungta.

Tačiau yra vienas „bet“. Bandytame C-HR yra galimybė keisti pavaras rankiniu būdu, tačiau... Automobilyje nėra tachometro. Taip, prietaisų skydelyje vietoje tachometro puikuojasi apskritimas, kuriame galima pamatyti, kada važiuojame „ECO“ režimu, o kada „POWER“ (liet. galios) režimu. Ir jokių skaičių, jokios informacijos apie variklio apsukas. Rankiniu būdu pavaras teks keisti intuityviai ir spėliojant, kada tinkamas momentas tai atlikti. Tačiau jei gamintojai planuos automobilį dar kartą atnaujinti, tikėkimės, kad nepamirš tachometro.

Manevringas mieste ir sportiškas užmiestyje

Vien sugriebęs C-HR vairą pajunti pasitikėjimą automobiliu. Mieste jis juda tikrai gerai, vairas ir ratai uoliai vykdo nurodymus ir sukiotis net ankštoje automobilių aikštelėje nėra kančia. Stovėjimo aikštelėse į pagalbą suskumba parkavimo jutikliai bei vaizdo kameros. Jei važiuojate atbuline eiga, o pro jus lekia koks automobilis, C-HR padės jums išvengti nemalonumų ir už jus sustabdys. Pradžioje gal bus baisu, kad automobilis nusprendė jus išgelbėti nuo jūsų veiksmų, tačiau vėliau apims padėkos jausmas.

Tik neapsigaukite, nors automobilis ir atrodo masyvus, jis nėra visureigis. Pakaba nėra aukšta, todėl neverta tikėtis, kad per duobes važiuosite kaip Dakaro ralio lenktynininkas. Net važiuojant Vilniaus senamiesčio gatve, net ir pakankamai pristabdžius, automobilio apatinė dalis gali liesti kelio nelygumą.

Važiuojant užmiestyje atsiskleidžia, ką automobiliui suteikia 184 AG ir hibridinis variklis. Automobilis važiuoja tyliai, o kėbulo forma prideda stabilumo kelyje. Šonuose esantys įgaubimai ant priekinių ir galinių sparnų padeda prispausti automobilį prie kelio dar labiau, todėl įveikti staigius posūkius galima dar saugiau.

Šis automobilis – kaip geras šeimos draugas, kuriam miesto gatvės yra lyg namai, o užmiesčio keliai – tikra pramoga. Tai suderintas išvaizdos ir ekologijos paketas, jis skirtas džiuginti, net jei yra šiokių tokių trūkumų.