Eismas

2020.01.21 05:30

Kelininkų Vilniuje naudojamos priemonės siutina specialistus: „Grigeo“ skandalas nublanksta prieš tai

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.01.21 05:30

Lietuvą purtant aplinkos taršos skandalams, po didinamuoju stiklu atsidūrė Vilniaus gatvės. Ne vieną dešimtmetį besitęsianti kelių barstymo smėlio ir druskos mišiniu epopėja sostinę verčia purvynu, kurį pirštais bado užsienio svečiai. Ant išdžiūvusių gatvių likusios dulkės patenka į vaikų darželius ir žmonių namus. Tai, ko nebeliko kitose Europos sostinėse, Vilniuje toliau sėkmingai naudojama, sako Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.

Anot jo, gatvės žiemą barstomos tokiu pačiu būdu, kaip ir prieš keliasdešimt metų. Europos šalims ieškant ir randant būdų, kaip barstyti kelius neteršiant aplinkos, Vilniuje metai iš metų pokyčių nematyti.

„Grigeo“ skandalas stipriai nublanksta, mano akimis, prieš skandalą Vilniuje, kur keliai barstomi smėlio ir druskos mišiniu. Kasmet išpilama dešimtys tūkstančių tonų smėlio ir druskos mišinio. Pasižiūrėjus į kitas Europos sostines – nė vienoje Europos Sąjungos sostinėje keliai nebarstomi tokiu mišiniu. Būna, kartais barstomos labai stačios įkalnės, bet tai išimtiniais atvejais. Ir tai dažniau pilama skaldelė, o ne purvas“, – teigė V. Pumputis.

Specialistas tikina, kad toks barstymo būdas kelia pavojų tiek aplinkai, tiek miesto gyventojams. V. Pumputis ironiškai samprotauja, kad barstymas mišiniu, kuriame yra smėlio, gali būti ne tik praktiškas, bet ir naudingas savivaldybei.

„Purvas patenka visur, pradedant automobiliais, taip pat užkemšama kanalizacija. Turbūt savivaldybei taip patogu dirbti, pavasarį surenka – vėl pinigai. Tą patį purvą juk vėliau reikia surinkti ir išvežti iš kelių“, – savo nuomonę reiškė pašnekovas.

Madeinvilnius.lt pranešė, kad 2019-aisiais vien ant šaligatvių ir gyventojų kiemuose išbarstyta 10 tūkst. tonų druskos ir smėlio mišinio ir 1,5 tūkst. tonų druskos. Palyginti, 2016-aisiais mieste išpilta 22 tūkst. tonų smėlio ir beveik 9 tūkst. tonų druskos. Be abejo, išbarstytų medžiagų kiekis priklauso nuo oro sąlygų žiemą. Kartais kiekiai yra didesni, kartais, kaip šiemet, kai žiemos už lango nematyti, kiekis gali būti mažesnis.

LRT.lt susisiekus su Vilniaus savivaldybės atstovais, šie pranešė, kad už gatvių barstymą ir tvarkymą yra atsakinga įmonė „Grinda“. Įmonės internetiniame puslapyje pateikiamoje atmintinėje nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2014–2015 metais keliuose išbarstyta apie 13 tūkst. tonų druskos ir daugiau nei 13 tūkst. kubinių metrų smėlio ir druskos mišinio. 2017-aisiais įmonė pranešė sandėliuose turinti kiek daugiau, 18 tūkst. kubinių metrų, smėlio ir druskos mišinio. Metai bėga, o smėlio ir druskos mišinio kiekiai siekia dešimtis tūkstančių kubinių metrų.

Už kelių priežiūrą Vilniuje atsakingos įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius tikino, kad Vilniaus keliai žiemą barstomi trimis skirtingais būdais, o smėlio ir druskos mišinys naudojamas tik tam tikruose kelio ruožuose, tačiau daugiausia barstoma druskos mišiniu.

„Smėlį mes naudojame tik tokiose vietose, kur eismo intensyvumas nedidelis, arba kur yra stačios nuokalnės, taip pat viadukai. Kadangi tirpstantis sniego vanduo nuneša druskos tirpalą ir netrukus tokioje vietoje gali būti labai slidu“, – pasakojo E. Steponavičius.

Pašnekovas patvirtina, kad, atėjus pavasariui, įmonei tenka sušluoti gatvėse susikaupusį smėlį, tačiau priduria, kad tai nebūtinai yra tas smėlis, kuris lieka po gatvių barstymo žiemą.

„Kiekvieną pavasarį vyksta šlavimo darbai. Net ir ten, kur nebarstoma smėlio ir druskos mišiniu, yra smėlio, kurį atneša sniego tirpimo vanduo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes susišluojame smėlį. Tačiau tos vietos, kur po liūčių patvinsta gatvės, yra centrinėje miesto dalyje, kur smėliu nebarstome“, – prielaidą, kad dėl kelininkų naudojamų barstymo mišinių užsikemša kanalizacija, paneigė „Grindos“ atstovas.

Sulaukė pasipiktinusių gyventojų laiškų

V. Pumputis sako, kad sulaukia ir pasipiktinusių vairuotojų skundų, ypač skundžiasi tie, kuriems daugiau tenka važinėti Europos šalyse. Esą vairuotojai pasipiktinę, kad dėl kelininkų naudojamo smėlio ir druskos mišinio tenka dažnai plauti automobilį, kvėpuoti kenksmingomis medžiagomis.

Tvarka Vilniaus keliuose neprasprūsta ir užsieniečiams pro akis.

„Atvažiavę svečiai iš užsienio stebisi, kaip galima gyventi tokiame purvyne. Vien žiūrint iš ekologinės pusės tai nepriimtina. Pavyzdžiui, Ryga užpernai atsisakė kelius barstyti smėlio ir druskos mišiniu, Kaunas – nuo praeitų metų ir gatvės yra žymiai švaresnės“, – pasakojo V. Pumputis.

Poveikis žmonių sveikatai ir augalams

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Ieva Krikštopaitytė LRT.lt komentavo, kad barstydami kelius kelininkai turi atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra naudojamos. Esą pati druska arba smėlis nėra pavojingos medžiagos, tačiau pavojus gali kilti tuomet, kai yra įmaišoma papildomų tirpdymą skatinančių cheminių medžiagų.

„Pati druska nėra klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai ar žmogui, tačiau konkrečiai dėl druskos, kuri naudojama laistyti keliuose, SDL (saugos duomenų lape) paprastai nurodoma, kad žmonės turėtų vengti dulkėtumo, neįkvėpti dulkių, stengtis, kad produktas nepatektų į akis. Taip pat druska, kuria laistomi keliai, gali turėti poveikį želdynams. Už želdynų apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą gyvenamosiose teritorijose, tarp jų ir prie kelių (gatvių) esančių želdynų apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos“, – LRT.lt komentavo specialistai.

Pažeidžia automobilių korpusą ir padeda atsirasti rūdims

Bene labiausiai nuo smėlio ir druskos nukenčia automobiliai. Ant kelio išberiamos medžiagos gali gerokai sumažinti automobilio tarnavimo amžių – smėlio ir druskos keliamą grėsmę automobiliams įvardijo VGTU docentas dr. Vidas Žuraulis.

„Automobiliai pakelia mišinį, ir jeigu jame yra kažkokių papildomų dalelių, jos gali pažeisti kėbulą. Gali atsirasti lako įtrūkimų, dėl to vėliau gali atsirasti rūdžių. Taip pat gali nublukti automobilio žibintai. Jei dažniau važiuojama užmiestyje, kur greičiai didesni, tai ta smiltelių ataka yra didesnė. O jei dar paskui vilkiką tenka važiuoti, kuris yra su didesniais ratais, tai net girdima ir jaučiama, kaip smiltelės trankosi į automobilį, atakuoja priekinį stiklą“, – pasakojo V. Žuraulis.

Specialistui pritaria ir V. Pumputis, jis pabrėžia, kad automobiliams ne tik daroma žala, vairuotojai dėl apsinešusių valstybinių numerių net gali sulaukti baudų, o ką jau kalbėti apie dėl pablogėjusio matomumo galintį kilti pavojų pėstiesiems.

„Purvas gali užnešti automobilio stiklą ir matomumas bus žymiai blogesnis. Vairuotojams mažėja galimybė pamatyti pėsčiąjį ar kitą transporto priemonę. Greičiau susidėvi valytuvai. Taip pat užteršiami automobilio valstybiniai numeriai, tai yra didelė problema. Čia yra begalė faktorių, kurie susideda į šį posovietinį simbolį“, – apie poveikį automobiliams pasakojo specialistas.

Pumputis: dėl to, kad gyvename purve, atsako miesto meras

Vairuotojai Vilniuje piktinasi purvinomis gatvėmis, o Kaunas dar prieš metus žengė žingsnį į priekį. Kauno miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patvirtino, kad mieste smėlis naudojamas tik ten, kur stačios įkalnės, ir tai tik išskirtiniais atvejais. Kai Kauno gatvės nebebarstomos smėliu, gatvės esą tapo švaresnės, labiau patenkinti ir patys miestiečiai.

Visgi tam, kad Vilniuje būtų žengtas žingsnis į priekį ir būtų atsisakyta barstymo smėliu, reikia miesto valdžios sprendimo.

„Galutinius sprendimus priima meras, palaimindamas, kad mes gyvename purve“, – sakė V. Pumputis.

Kelininkai ieško alternatyvų

Vilniaus kelius tvarkanti įmonė „Grinda“ tikina, kad ieško alternatyvų, kuo pakeisti smėlį. Specialistai pritaria, kad viena iš alternatyvų gali būti skaldelė, ją kaip galimą variantą įvardijo ir V. Pumputis.

„Žmonės dažnai klausia, kodėl Lietuvoje nebarstome skaldele. Paprasčiausiai gatvėse, kur automobiliai važiuoja greičiau, nuo gatvės paviršiaus pakilusi skaldelė gerokai apgadintų automobilio korpusą, stiklus. Tačiau atitinkamose vietose, kur dabar naudojamas smėlio ir druskos mišinys, skaldelė galėtų būti alternatyva. Tačiau tokia alternatyva yra brangesnė, o smėlis yra natūraliai iškasama medžiaga, jis yra santykinai nebrangus ir jo galima greitai atsivežti iš netoli esančių karjerų“, – apie galimą alternatyvą pasakojo „Grindos“ atstovas žiniasklaidai E. Steponavičius.