Nauji mobilūs greičio matuokliai pastarosiomis dienomis tapo tikru siaubu vairuotojams. Ypač aktyviai jie naudojami Kaune, kur greičio viršytojų vos per porą dienų nustatyta beveik pusė tūkstančio. Kauno policija pateikia statistiką ir atskleidžia, kokie dar pokyčiai Kauno apskrityje laukia vairuotojų.
Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Kauno apskr. VPK pareigūnai, vykdydami leistino greičio kontrolę, užfiksavo 426 greičio viršijimo atvejus. Pastebima, kad vairuotojai dažniausiai leistiną greitį viršija nuo 20 km/val. iki 40 km/val.
Pareigūnams vykdant greičio kontrolę ir vairuotojų patikrą taip pat pasitaikė ir „geradarių“, bandžiusių specialiai užstoti mobilų greičio matuoklį, tačiau pareigūnai įspėjo, kad tokie veiksmai padeda mažai – vis vien užfiksuojamas greičio viršijimo atvejis.
Policija pabrėžia, kad naudojant vadinamuosius greičio matuoklius, stabdyti pažeidėjo nereikia. Apie pažeidimą jis bus informuotas asmeniškai, atsiunčiant pranešimą apie padarytą pažeidimą.
Taip pat priduriama, kad greičio matuoklių lokaciją pakeisti labai lengva, ji gali būti keičiama kas keliolika minučių ir vienoje vietoje neužsibūti ilgai. Dėl to policija tikina, kad pranešimai socialinėje erdvėje apie tai, kur greičio matuoklis pastatytas, vairuotojams nepagelbės, o tik dar labiau sukels stresą.
„Nauji matuokliai leidžia mums dirbti visuose keliuose. Prietaisas geba fiksuoti greičio viršijimus visose eismo juostose. Sistema išskiria greičio viršytojo priemonę, pati sistema išryškina valstybinius numerius. Šių prietaisų nefiksuoja antiradarai“, – sakė Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.
Mobiliųjų greičio matuoklių, vadinamųjų „trikojų“ tolerancijos ribos parenkamos pagal eismo sąlygas, sako Kauno apskrities policijos pareigūnai, jau savaitę dirbantys su šešiais tokiais prietaisais.
„Su tolerancija – dalykas subtilus. Kai mes dirbame tamsiu paros metu, lyjant, esant blogoms oro sąlygoms, toleranciją mažiname iki minimumo. Kada eismo sąlygos pakankamai geros, tolerancija gali siekti ir iki 10 kilometrų“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.
Pareigūnai įspėja, kad vairuotojų trukdymas policijai atlikti savo darbą gali atsirūgti brangiai. Priklausomai nuo to, kaip yra trukdoma, asmeniui gali būti skirta solidi bauda.
„Blokuojantiems greičio matuoklius vairuotojams pareigūnai gali skirti nuobaudas. Sumos tikrai nemažos, siekia nuo 60 iki 600 eurų, todėl nesiūlome to daryti“, – įspėjo R. Kemzūra.
Visgi kai kurie vairuotojai nepamina savo įpročių ir toliau laksto kaip akis išdegę.
„Rekordininkas užfiksuotas A. Juozapavičiaus prospekte. Važiavo 118 km/val. greičiu. Pažeidimas užfiksuotas 21 valandą. Tai rodo, kad vairuotojai nepagalvoja apie saugumą“, – pasakojo patrulių vadas.
Nauja technologija
Mobilieji greičio matuokliai susideda iš greitį matuojančio lazerio, greičio matavimo prietaiso bei blykstės ir maitinimo šaltinio, kuris gali užtikrinti apie 24 valandų veikimo laiką.
„Tai yra ko gero naujausia technologija, kuri leidžia dirbti plačiai, visuose keliuose, netgi nustatyti, kada vyksta eismas šešiose eismo juostose. Šis prietaisas geba fiksuoti greičio viršijimo atvejus visose eismo juostose, galime nustatyti greičio limitus sunkiasvoriui, lengvajam transportui“, – sakė R. Kemzūra.
Sistema pati išskiria greitį pažeidusį automobilį ir apveda jo numerį raudonai, todėl pažeidimas užfiksuojamas net ir tada, jei užfiksuojami keli automobiliai. Prietaisas turi vietos nustatymo funkciją ir daro aiškias nuotraukas, gali įamžinti transporto priemones tiek iš priekio, tiek iš galo.
Transporto priemonių greitį jis fiksuoja 300 metrų atstumu, apie 50 metrų atstumu jis padaro automobilio nuotrauką.
„Nuotrauka eina į serverį, kur programa formuoja protokolą administracinį transporto priemonės savininkui“, – sakė R. Kemzūra.
Nuo šio prietaiso, policijos žiniomis, kol kas nepadeda apsisaugoti ir vadinamieji „antiradarai“.
„Įrodomoji medžiaga yra nepriekaištinga, mano supratimu, nelieka jokių abejonių“, – pabrėžė Kelių policijos patrulių vadas.
2019-aisiais žuvusiųjų skaičius išaugo
Policija praneša, kad greičio viršijimas – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios žūsta eismo dalyviai, todėl 2020-aisias pareigūnai skirs didesnį dėmesį greičio kontrolei.
„Greičio nesilaikymas yra tiek mieste, tiek užmiestyje. Dažnai nesilaikoma net saugaus greičio“, – tikino R. Kemzūra.
Praėjusiais metais šalies keliuose žuvo 184 žmonės, 6,4 procento daugiau nei užpernai (žuvo 173). Statistika pablogėjo ir kituose rodikliuose. Eismo įvykių metu nukentėjo 3906 žmonės, o tai 515 daugiau nei užpernai, užregistruota 12,4 procento daugiau eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės, skelbia Lietuvos kelių policija.
