Eismas

2020.01.07 21:29

Įstatymų spragos palankios užsieniečiams: dirba pavežėjais nemokėdami lietuvių kalbos

Zenonas Gipiškas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.01.07 21:29

Per pavėžėjimo paslaugų platformą išsikvietus automobilį kartais susiduriama su užsieniečiais vairuotojais, nemokančiais lietuvių kalbos. Valstybinės kalbos įstatyme nurodyta, kad gyventojus aptarnaujančių įmonių darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą, tačiau pavėžėtojai, skirtingai nei taksistai, nedirba pagal darbo sutartį, todėl turi galimybę nepaisyti įstatymo reikalavimų.

Kaune gyvenantis Justinas Kulakauskas pavežėtoju tapo atsitiktinai: ieškojo darbo ir internete pamatė kvietimą prisijungti prie šias paslaugas teikiančios platformos. Pavėžėtojas domėjosi ir darbo taksi įmonėje specifika, todėl gerai žino šių dviejų veiklų panašumus ir skirtumus.

„Taksi visada galite atpažinti iš to, kad ant automobilio stogo yra geltonas taksi plafonas su numeriu. Taip pat jie dabar išduodami ne geltoname fone, bet prasideda raide „T“ ir toliau eina skaičiai“, – sako J. Kulakauskas.

J. Kulakauskui žinomos ir situacijos, į kurias gali patekti keleiviai, išsikvietę lietuvių kalbos nemokantį pavėžėją.

„Tarkime, išsikviečia vyresnės kartos žmonės ir atvažiuoja užsienietis. Kaune tai dažniausiai būna studentai iš Artimųjų Rytų ar Afrikos. Vilniuje, manau, tokių taip pat yra, bet čia, kiek esu pastebėjęs, yra ir ukrainiečių, ir baltarusių. [...] Būna situacijų, kai reikia privažiuoti prie namo per kokį nors įvažiavimą, ir aiškinant, kaip atvažiuoti, iškyla nesklandumų. Visose platformose yra tos pačios problemos, nes dabar į Lietuvą dirbti atvyksta daug užsieniečių“, – aiškina J. Kulakauskas.

Pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius teigia, kad šioje platformoje užsieniečiai sudaro tik apie pusę procento vairuotojų, todėl didelių problemų kilti neturėtų. „Pagrindinis mūsų ginklas – keleivių atsiliepimai“, – pabrėžia A. Pacevičius.

A. Pacevičius sako negalintis įvardyti atvejų, kuomet dėl kalbos nemokėjimo tektų atleisti vairuotoją. Paprastai, anot jo, tai lemia kompleksinės problemos.

„Įsidarbindami jie turi pateikti visus dokumentus, kurių reikalaujama Lietuvoje. Pas mus biure dirba jauni žmonės. Jeigu vairuotojas su jais nesusikalba, tikrai neleidžiama išvažiuoti. Bet tokį dalyką būtų labai sudėtinga sukontroliuoti“, – pažymi „Bolt“ vadovas Lietuvoje.

Kadangi užsieniečiai vairuotojai platformoje „Bolt“ sudaro vos pusę procento, A. Pacevičiaus tikinimu, skundų iš keleivių dėl jų kalbos barjero beveik nesulaukiama.

„Mums už kitas platformas kalbėti nesinorėtų, kur, tikėtina, gal yra ir daugiau užsieniečių vairuotojų. Tikriausiai ta problema iš kitur kyla“, – sako A. Pacevičius.

Valstybinės kalbos įstatyme nurodyta, kad gyventojus aptarnaujančių įmonių darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą, sako Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, tačiau pavėžėtojai, skirtingai nei taksistai, nedirba pagal darbo sutartį, todėl, pasinaudodami teisės aktų spragomis, turi galimybę nepaisyti įstatymo reikalavimų.

„Jeigu pavėžėtojai būtų įmonių darbuotojai, šį reikalą labai greitai išspręstume. Iš taksistų reikalaujame, kad jie mokėtų valstybinę kalbą, o iš pavėžėtojų ne, nes jie nėra darbuotojai. Įmonėse dirbantys taksistai yra diskriminuojami, nes mes iš jų reikalaujame daugiau. Pavyzdžiui, noriu savo vaiką nuvežti pas močiutę, o pavėžėtojas nemoka lietuvių kalbos. Čia visur yra nesutvarkytas įstatymas“, – atkreipia dėmesį A. Valotka.

Kalbos inspekcija sieks, kad teisės aktuose būtų apibrėžta, jog ir pavėžėjimo paslaugas teikiantys asmenys turi mokėti lietuvių kalbą.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.