Eismas

2020.01.02 17:24

Lietuvoje šalčių nėra, o druskos keliams negailima – kenčia ne tik gamta, bet ir kelių danga

Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis LRT RADIJUI sako, kad druska agresyviai veikia ne tik medžius, bet ir asfaltą, betono plyteles, metalo konstrukcijas, tokias kaip šviestuvus, tiltų konstrukcijas, o taip pat mūsų avimus batus. O svarbiausia, pasak jo, kad pavasarį, kartu su dulkėmis, tos druskos patenka ir į mūsų plaučius.

Pažadų nesilaiko – barsto prevenciškai

Nei ruduo, nei žiemos pradžia šalčiais šiais metais negąsdino, temperatūra žemiau nulio buvo nukritusi vos keletą parų, tačiau visuomenininkai nustebo pamatę, kad net ir šiltu oru sostinės gatvės ir šaligatviai barstomi druska. Visuomenininkai sako, kad praėjusiais metais, suskaičiavus nudžiūvusius medžius, buvo žadėta gatvių druska nebebarstyti. Žadėta techninį natrio chloridą pakeisti kitais organiniais mišiniais. Tačiau prasidėjus naujam sezonui, senos barstymo tradicijos, panašu, ir toliau yra tęsiamos.

Šalčių dar nebuvo, o sostinėje druska keliai jau barstomi nuo spalio vidurio. Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius sako, kad žiema kelininkams prasideda ne nuo gruodžio ar sausio pirmosios dienos, o nuo spalio vidurio, kuomet atsiranda šalnos. „Tuomet pradeda formuotis sudėtingesnės oro sąlygos, tad saugodami vilniečių turtą ir sveikatą, barstom prevenciškai“, – tikina E. Steponavičius.

Po pernykštės žiemos, kai pavasarį buvo skaičiuojami galimai nuo druskos nudžiūvę medžiai, visuomenininkai išgirdo pažadą, kad kitą sezoną druska keliams barstyti bus pakeista kitais mišiniais. Tačiau už vadžių ir vėl viskas iš pradžių: sostinės gatvės barstomos druska. Mokslininkė, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec pasakoja, kad po praėjusių metų gatvių „sūdymo“ ir kaitrios vasaros, nudžiūvo net iki 30 proc medžių.

„Tai reiškia, kad mes savo miestuose prarandame žaliuosius plotus. Medžiai, kurie išgyveno dešimtmečius, nudžiūna vos per vieną sezoną, – apmaudo neslepia mokslininkė. – Sostinės centre, reprezentacinėse vietose, mes netekome puikių, senų medžių, kurie išgyveno daugelį dešimtmečių“.

Tikina druskos naudosiantys mažiau

Vilniaus savivaldybė yra sudariusi visuomenininkų komisiją, su kuria galėtų pasitarti, kaip saugoti sotinės medžius ir želdynus. Posėdžiai organizuojami, tartis tariamasi, o rezultatas tas pats. „Grinda“ atstovas E. Steponavičius sako suprantantis, kad druska turi neigiamą poveikį aplinkai, todėl šiemet, kaip pats tikina, druskos gatvėse bus barstoma mažiau.

Sostinės centre, reprezentacinėse vietose, mes netekome puikių, senų medžių, kurie išgyveno daugelį dešimtmečių“.

„Sukalibravome druskų barstytuvus tokiu būdu, kad būtų galima išmesti ne 40 gramų druskos į kvadratinį metrą, kas yra maksimali riba, o nuo penkių iki 15-kos gr. druskos į kvadratinį metrą, – sako E. Steponavičius. – Šitai ženkliai sumažino išmetamos druskos kiekį.

Kitas svarbus dalykas, pasak „Grindos“ atstovo, barstymo krypties pakeitimas taip, kad „kuo mažiau druskų patektų ant vejų ir kuo daugiau ant pačios dangos“. „Tai padeda apsaugoti medžius ir žolę. Ištirpusi druska nepatenka į gruntinius vandenis, reprezentacinėse Vilniaus vietose esame padarę medžių apsaugas, kad nepatektų druska. Žiūrėsime kaip pasiteisins. Pavasaris parodys rezultatus“, – sako pašnekovas.

Sotūs ilgamečiai sandoriai

Vilniaus savivaldybės įmonė turi laboratoriją, kuri tiria, ar druskos nepatenka į aplinką, ar nedaro žalos. Įmonės „Grinda“ Ekologijos laboratorijos vedėja Giedrė Lubienė sako, kad pagal 2006 m. išleistas normas, chloridų kiekis gali būti tūkstantis miligramų litre. „Tai yra žiupsnelis ant arbatinio šaukštelio – nedidelis kiekis iš tikrųjų, – teigia G. Lubienė. – Tačiau kartais ši norma yra viršijama. Ypač žiemos metu“.

Ekologijos laboratorijos vedėja pasakoja, kad toks perviršis suteka į upes, kenkia ne tik augalijai, bet ir pačiai kelio dangai. Tačiau G. Lubienės atvirumą nutraukė kolega, skeptiškai atkirtęs, kad perviršiai yra menki, o kolegė apie augalus ir dangą nenusimananti.

Tiesa, pati „Grinda“ nesprendžia, kuo barstyti gatves. Druską kalnais nuperka savivaldybė. O visuomenininkams ir kelia įtarimų, kad pirkimuose ir gali slypėti atsakymas, kodėl druska nepakeičiama priemonė nuo ledo. Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos komisijos pirmininkas Dainius Labeckis neabejoja, kad vienas iš argumentų rinktis druską yra pinigai.

„Argumentuojama tuo, kad naudoti druską labiau apsimoka. Yra sandoriai ilgamečiai – tos pačios įmonės, tie patys tiekėjai, o taip pat medžių priežiūros paslaugos perkamos iš tų pačių įmonių – galbūt ne paskutinėje vietoje šita priežastis“, – svarsto D. Labeckis.

Pelnus krauna baltarusiams

Visuomeninės komisijos nariai atsakymų sako ieškantys beviltiškai. Komisijos narys Pranas Gudaitis sako, kad pagrindinė bėda su druska yra perteklinis jos naudojimas. „Toks druskos naudojimas kelia didesnę, nei galėtų, žalą. Kam daryti didesnes išlaidas, kad būtų daugiau bėdos?, – retoriškai klausia P. Gudaitis. – Įvairios įstaigos, į kurias buvo kreiptasi, atsakymų į šį klausimą neieško. Vienas iš adresatų buvo ir STT. Jie galvoja, kad biologinės įvairovės dalykai yra ne jų sritis“.

Medžių specialistai sostinės savivaldybei teikė mokslinius tyrimus, rengė konferencijas, kodėl druską keliams barstyti reikėtų keisti kitais mišiniais, tačiau į specialistų argumentus nereaguojama. Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis neabejoja, kad druska agresyviai veikia medžius.

Vienas iš adresatų buvo ir STT. Jie galvoja, kad biologinės įvairovės dalykai yra ne jų sritis.

„Ir ne tik medžius, bet ir asfaltą, betono plyteles, metalo konstrukcijas, tokias kaip šviestuvus, tiltų konstrukcijas, o taip pat mūsų avimus batus. O svarbiausia, kad pavasarį, kartu su dulkėmis, tos druskos patenka ir į mūsų plaučius“, – įspėja A. Davenis.

Kasmet vien Vilniuje išbarstoma apie 20 tūkst. tonų techninio natrio chlorido. Druska tiekiama iš Baltarusijos. Vien iš gatvių barstymo sostinėje baltarusiai gauna daugiau kaip milijoną eurų pajamų.

Parengė Vismantas Žuklevičius