Eismas

2020.01.01 19:06

2020-ųjų Lietuvos metų automobilis: technologijų labirintas už prieinamą kainą

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.01.01 19:06

Būtų nesąžininga pradėti metus kitaip, nei su ryškiausia Lietuvos 2020-ųjų automobilių žvaigžde. Tikrai taip, kalbu apie 2020-ųjų „Lietuvos metų automobilio“ laurus susižėrusį ryškiaspalvį miesto mažylį „Renault Clio“. Visi apie jį girdėjo, tačiau koks jis iš tiesų? Pažiūrėkime!

Ekspertai išbandę dešimtis įvairiausių automobilių nusprendė, kad „Clio“ yra geriausias kainos, kokybės ir komforto balansas Lietuvos vairuotojui. Vien pažiūrėjus į automobilį ir jo oranžinę spalvą tik ir verčiasi liežuvis jį vadinti mandarinu. Sultingas, sunokęs Lietuvos keliams, tačiau turintis kauliukų.

Keleiviams patogiausia būtų nesėsti į automobilį

Lietuviai – aukšta tauta ir prancūzai kurdami „Clio“ apie tai matyt negalvojo. Nesu labai žemas, viso labo 1,96 m ūgio, todėl sunku nekreipti dėmesio į vietą automobilio salone. Nusistačius sėdynę taip, kad būtų patogu vairuotojui, gale sėdintiems keleiviams vietos tiesiog nelieka. Jei priekyje sėdi du nežemi žmonės, ant galinės sėdynės gali sėdėti tik dėžė su ant jos nupieštu vaiko veidu arba šuo. Situacija nelabai pasitaiso ir šiek tiek prisistūmus sėdynę prie vairo. Tokiu atveju nebepatogu yra tiek vairuotojui, tiek gale sėdinčiam keleiviui. Jei važiuojate dviese – viskas nuostabu, bet jei norite važiuoti visa šeima, geriau neturėkite vaikų.

Visa kita salone tikrai šaunu. Sėdynės patogios, apdaila skoninga. Salone atsirado daugiau kokybės, nebarškančio plastiko. Keleivio pusėje esanti daiktadėžė taip pat maloniai nudžiugino – vietos tiek, kad susidėti galima viską ir dar daugiau. To paties negalėčiau pasakyti apie vairuotojui patogioje vietoje esančią daiktadėžę-porankį. Toks jausmas, kad ji įrengta tik iš reikalo, norint užkišti vietą salone. Tačiau bendras vaizdas tikrai neliūdina. Prietaisų skydelis neperkrautas, išplanavimas turi panašumo į „Mini Cooper“, tačiau viskas patogu, ranka pasiekiama ir nereikia pasišviesti žibintuvėliu ieškant mygtukų.

Saugumo sistemos, kurios gali sukelti baimę vairuoti

Kai įsėdau į „Clio“, automobilyje buvo įjungtos visos įmanomos saugumo sistemos. Automobilyje jų tikrai nemažai: aklosios zonos jutikliai (už šią sistemą reikia mokėti papildomai), atstumo iki priešais esančio automobilio sensoriai (matuoja atstumą sekundėmis), avarinio stabdymo kontrolė, eismo juostų palaikymo kontrolė, prie to paties galima paminėti parkavimo sistemas, kaip daugybė vaizdo kamerų ir vaizdas iš palydovo, kuris įsijungia parkuojant automobilį bei parktronikai. Visom sistemoms įvardinti ir aprašyti prireiktų marių laiko, o ir šiaip, ne visas jas vairuotojai naudoja kas dieną.

Jeigu aklosios zonos jutikliai, įspėjantys apie iš galo atvažiuojančius automobilius kitoje juostoje, yra kažkas nuostabaus, tai eismo juostų kontrolė baugina. Ir tai tikra tiesa, ji baugina ir net atrodo, kad nori pražudyti. Jei automobilis yra per arti ištisinės linijos, tuomet jis pats bando išlaikyti automobilį juostoje, nesvarbu, kad jūsų rankos ant vairo, o jūs tik norėjote apvažiuoti per plačiai į gatvę įsukusį automobilį. Vairas jums neleis to sklandžiai padaryti ir, priešingai, pasijusite nesaugiai. Ir kitas aspektas – šie jutikliai suveikia ne visur: kur ryškios linijos – veiks be problemų, tačiau kai kuriose vietose sistema nesuveikia. Negali žinoti, kada automobilis pradės pats spręsti už vairuotoją. Sistemą išjungiau, ačiū, nereikia. Užmiestyje gal ir pasitarnautų, tačiau mieste ji varo baimę.

Dar galima paminėti parkavimo kameras, jos yra puikios. Parkuojant automobilį įsijungia priekinė arba galinė kamera, esant poreikiui, galima įsijungti ir šoninę kamerą, bet visų geriausia – palydovinė kamera. Ji iš viršaus parodo automobilio padėtį ir tai tikrai labai palengvina parkavimo procesą. Tiesa, automobilyje sumontuota ir parkavimo pagalba, bet kol aš pats moku sukioti vairą, tol ir sukiosiu.

Sunku nepakalbėti apie navigaciją. Dideliame, planšetinį kompiuterį primenančiame ekrane galima nesunkiai suvesti kelionės tikslą ir navigacija atves iki taško „B“. Viskas būtų gerai, jei navigacija veiktų išvien su automobiliu. Kartais atrodo taip, kad jūs važiuojate tiesiai, o navigacijoje rodoma, kad automobilis juda į kairę pusę. Aiškinausi, kaip tai pakeisti, ir pats, ir kolegos – per daug darbo, o juk norisi sėsti ir važiuoti, ne rebusus spręsti.

Pavaros jungiamos lyg peiliu per vašką

Mano bandytame modelyje sumontuota 7 pavarų automatinė pavarų dėžė, su galimybe pavaras keisti pačiam ant vairo sumontuotomis svirtelėmis. Pavarų dėžė iš tiesų nustebino gerąja prasme. Pavaros jungiasi sklandžiai, dinamiškai. Atrodo, viskas veikia taip, kaip ir turi veikti, nėra kažkokio nemalonaus uždelsimo, panorėjai, kad pavara pasikeistų, tavo noras – pavarų dėžei įsakymas. Tikrai gerai padirbėta.

Automobilis turi net keletą variklių ir pavarų dėžių kombinacijų. Bandytas „Clio“ yra sportiškas, pavadintas „R.S. line“ ir turi 96 kW. Skaičius atrodo mažas? Nė velnio, kai pažiūrite į automobilio svorį, kuris nesiekia net 1,3 tonos. Tai tikras miesto monstriukas. Paspaudus pedalą automobilis iš vietos pajuda lyg patrakęs ir nelieka nieko kito, kaip tik prisispausti prie sėdynės kaip kokiam išsigandusiam kačiukui.

Vairavimo malonumą sustiprina standi pakaba, kuri neleidžia pasijausti miegančiam ant debesies, bet ir įkyriai neperduodanti kelio nelygumų. Savo išvaizda automobilis mažai kuo išsiskiria iš kitų tokio tipo hečbekų. Kėbule nėra kažkokių nereikalingų išvedžiojimų, viskas elegantiška, preciziška.

Vienas didžiausių pliusų – kaina

Kaip ir minėjau, automobilį iš tiesų smagu vairuoti. Jis sportiškas, kompaktiškas. Labiausiai jame galima pasigesti vietos, nes atrodo, kad galinės sėdynės čia puikuojasi labiau dėl grožio. Tačiau automobilis nėra labai brangus, todėl galima drąsiai sakyti, kad jis tikrai traukia akį.

Daugybė technologinių sprendimų (kurių daugumą geriausia tiesiog išjungti), patogus automobilio valdymas, galimybė dviem sėdėti patogiai ir džiaugtis šiam automobiliui pakankama 95 kW galia. Už „R.S. line“ paketą teks pakloti 19 tūkst. eurų (įskaitant papildomą įrangą).

Paprastesni „Clio“ variantai atsieis dar mažiau, pradedant nuo 11 tūkst. eurų. Todėl, viską susumavus, galima daryti išvadą, kad tai malonus hečbekas su pasiutusiu varikliu. Tačiau geriausiai suprasti automobilį galėsite susipažinę su juo patys, kuomet patys užvesite variklį ir įsitversite į vairą.