Vilniui užsimojus būti draugiškesniu dviratininkams, sunkumų patiria ne tik vairuotojai, bet ir į iškvietimus skubančios specialiosios tarnybos. Kelias sostinės gatves susiaurinus ir jose įrengus dviračių takus, spūstyse stringa ir greitosios pagalbos medikai.
Kol kas tokių gatvių sostinėje nedaug, bet jos yra svarbi arterija. Naugarduko ir K. Kalinausko gatvių automobilių važiuojamoji dalis susiaurinta, o tarp parkavimo vietų ir šaligatvio paliktas plotelis atiduotas dviratininkams. Idėja graži, pagaliau dviratininkai neturės važinėtis ant plytelių išpaišytomis raizgalynėmis, kurias vadina „dviračių taku“.
Tačiau susiaurėjus važiuojamajai daliai, automobiliai juda greta vienas kito. Atstumas yra nedidelis, o ir greičio apribojimas, leidžiantis važiuoti ne didesniu nei 30 km/val. greičiu, čia nelabai padeda.
Situacija dar labiau suprastėja piko metu, kuomet nutįsta automobilių eilės. Gatvė būna paralyžiuota ir tada didžiausias džiaugsmas būtų judėti nuosavomis kojomis. Užsikimšus gatvėms jomis nepravažiuoja net specialiosios tarnybos, nuogąstauja Vilniaus greitosios medicinos pagalbos centro transport ir ūkio skyriaus vadovas Darius Gaspariūnas. Vairuotojai mėgina padaryti koridorių su įjungtais švyturėliais važiuojančiam specialiajam transportui, bet siaurose gatvėse vairuotojai neturi galimybės pasitraukti. Vietos tiesiog nėra.
„Kuo siauresnė gatvė, tuo labiau problematiška pravažiuoti. Dviratininkų daug, dėl jų kažką reikia daryti, bet kaip padaryti, kad jie netrukdytų automobilių eismui, nežinau“, – nuogastavo Darius Gaspariūnas.
Jis priduria, kad dėl vairuotojų nesugebėjimo operatyviai sudaryti greitosios automobiliams kelią ir dėl siaurų gatvių medikai tiesiog gaišta laiką, o kartais net įstringa spūstyse.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin tikina, kad pokyčiai Vilniaus gatvėse daromi siekiant skatinti miestiečius rinktis alternatyvius keliavimo būdus. Viena iš tokių priemonių – dalį gatvės skirti dviratininkams, kad tie, kurie renkasi šią transporto priemonę galėtų judėti saugiai. Specialisto teigimu pokyčiai gatvėse daromi apgalvotai.
„Atnaujinant gatves visuomet atsižvelgiama į visus eismo dalyvius, taip pat ir galimybes atvykti specialiajam transportui, tačiau miesto tikslas gerinti eismo saugumą (pvz: plačiose gatvėse greitis yra gerokai didesnis ir dažnu atveju didesnis greitis susijęs su eismo saugumu) ir sukurti vienodai saugias ir patogias sąlygas judėti pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju trasportu. Šiuo metu stebime eismo sąlygas Naugarduko gatvėje, kurioje įprastai automobiliai prasilenkia ir nepatogumų kyla nebent tik dėl netinkamai pastatytų automobilių“, – pokyčius sostinės gatvėse komentavo A. Nikitin.
Specialistas sako, kad gatvės važiuojamosios kelio dalies susiaurinimas nedaro didelės įtakos specialiųjų tarnybų transportui. Esą didesnė tikimybė specialiajam transportui įstrigti kitose gatvėse.
„Analogiška savo pločiu visai šalia esanti K. Kalinausko gatvė, kurioje pastebėtas gerokai mažesnis avaringumas. Kur kas didesni iššūkiai specialiųjų tarnybų laukia tose gatvėse, kuriose iš abiejų pusių įrengtos automobilių stovėjimo vietos, vienpusio eismo gatvėse. Tokių gatvių nemažai yra centrinėje dalyje“, – teigė A. Nikitin.
Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas pabrėžia, kad prieššventiniu laikotarpiu spūsčių padaugėja visur, todėl specialiajam transportui vykti į iškvietimus tampa sudėtinga.
„Artėjant šventėms transporto srautai gerokai aktyvesni ne tik rytinio ir vakarinio piko valandomis, tačiau ir dienos metu, savaitgaliais. Bendras eismo intensyvumas išauga iki 20 procentų. Tad pravažiuoti bet kuria miesto gatve galėjo būti sunku, įskaitant ir specialųjį transportą“, – iššūkius kelyje įvertino A. Nikitin.
