Seime pateiktas projektas, kuris leistų dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas įpareigojant dviratininką sustoti ir būtinai praleisti visus automobilius ir važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu, nekeliant jiems pavojaus. Tai yra jei dviratininkas važiuodamas nereguliuojama pėsčiųjų perėja „Zebru“ nepraleistų automobilio – dviratininkas liktų kaltas.
Tai reiškia, kad jei dviratininkas važiuodamas nereguliuojama pėsčiųjų perėja „Zebru“ nepraleistų automobilio – dviratininkas liktų kaltas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rengiant projektą atlikta avaringumo statistikos analizė, įvertinta geroji užsienio praktika. Dabartinio reikalavimo nulipti nuo dviračio prieš pėsčiųjų perėją apklausų duomenimis beveik niekas nesilaiko. Nuo 90% iki 100% (apklausti 422 dviratininkai) iš apklaustų dviratininkų skirtinguose miestuose važinėja per pėsčiųjų perėjas, taip pažeisdami dabartinius teisės aktus, o avarijų dėl to, kad važiuoja per perėjas beveik nėra.
Tikimasi, kad naujoji tvarka net padidins eismo saugumą, neverčiant dviratininkų jaustis „nusikaltėliais“. Pateitimai įpareigotų dviratininką sustoti ir praleisti automobilius ir pėsčiuosius, bei avarijų prevencijai įpareigos dviratininką per perėjas važiuoti 3-7 km/h per perėją. Tai pat tikimasi, kad tai paskatins dviratį naudoti kaip kasdienę transporto priemonę – sveikesnę ir ekologiškesnę.
17-os Seimo narių grupės iš įvairių frakcijų pateiktas įstatymo projektas skamba taip:
Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:
1) sustoti,
2) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
3) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,
4) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu.
Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas.
Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Kalba eina ne apie lakstymą dviračių per perėjas, o atsargų pervažiavimą. Dabartiniai teisės aktai leidžia dviračiams važinėti per šaligatviais, tačiau draudžia važiuoti per perėjas, tas nėra logiška. Tuo labiau, kad ir patys vairuotojai yra suinteresuoti, kad pėsčiųjų perėja greičiau atsilaisvintų ir automobiliai kuo greičiau galėtų važiuoti toliau. O dabar automobilių vairuotojams reikia laukti, kol nulips nuo dviračio ir kol persivarys.
Dviratininkų apklausos rezultatai (apklausti 422 dviratininkai) rodo, kad
Vilniuje ir Kaune 90 proc. apklaustų dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas, Klaipėdoje – 97 proc., Panevėžyje – 92 proc., o Alytuje net 100 proc. Tai reiškia, kad beveik visi dviratininkai pažeidžia kelių eismo taisykles, todėl jas siūloma keisti.
