Tragiška nelaimė Vilniuje, kai pėsčiųjų perėjoje automobilis mirtinai sužalojo jauną vyrą, iškėlė svarbų klausimą apie mūsų visų saugumą. Specialistai teigia, kad tragiškos nelaimės dažniausiai įvyksta dėl daugiau nei vienos aplinkybės.
LRT.lt primena, kad sekmadienio vakarą Vilniuje, Sukilėlių gatvėje, automobilis „Subaru Forester“ pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir mirtinai sužalojo šunį vedžiojusį 35-erių metų vyrą. Dėl tragiško eismo įvykio gatvėje kuriam laikui buvo uždarytas eismas, policija pradėjo tyrimą.
Kelių eismo taisyklėse rašoma, kad prie pėsčiųjų perėjos priartėjęs vairuotojas privalo sumažinti automobilio greitį ir įsitikinti, ar į perėją nežengia pėsčiasis. Pamatęs, kad pėsčiasis žengia į gatvę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti jį. Tačiau taip esą būna retai.
„Įvykis Sukilėlių gatvėje Vilniuje, kai automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų, yra skandalų skandalas. Prieš pėsčiųjų perėjas vairuotojai privalo sumažinti greitį ir įsitikinti, ar per perėją neis žmogus. Vairuotojai lekia, lyg akis išdegę. Mano, kad greitai pravažiuos, o pėsčiasis jam pravažiavus greitai prabėgs. Bet tai ne pėstieji prie perėjos turi praleidinėti automobilius, o vairuotojai pėsčiuosius“, – komentavo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Tačiau Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo sako, kad išsiaiškinti kaltininką ne visada lengva, ir pabrėžia, kad neretai patys pėstieji pamiršta savo pareigas, kurių nevykdymas gali kainuoti gyvybę.
„Žmonės, prieš įžengdami į pėsčiųjų perėjas, turėtų įsitikinti, kad tai daryti saugu. Pėstieji dažnai pamiršta šitą pareigą ir mieste pasijunta saugesni, galvoja, kad vairuotojai juos puikiai mato. Gyvenamose zonose, kelkraščiuose pilna sustatytų automobilių, tai irgi riboja matomumą“, – tikino T. Kolendo.
Po skaudžios nelaimės Sukilėlių gatvėje prasidėjo aršios diskusijos apie pėsčiųjų saugumą minėtoje perėjoje ir tai, kad net ir mažiau apšviestose miestų gatvėse pėsčiuosius pamatyti sunkiau, jei jie yra be atšvaitų.
„Nesvarbu, užmiestyje ar mieste, pėstieji turi suprasti, kad atšvaitas padeda vairuotojams pamatyti pėsčiąjį. Nors nėra reikalaujama, kad mieste pėstieji turi būti su atšvaitais, tačiau tai rekomenduojama. Keisčiausia, kad atšvaitų yra išdalinta daug, bet ne visi žmonės taisyklingai juos nešioja. Taip pat užmiesčio keliuose užmiršta, kad turi eiti prieš eismą, kad sugebėtų įvertinti situaciją. Važiuojant užmiestyje, žmogų be atšvaito galima pamatyti likus maždaug 50 metrų. Žmogų su atšvaitu vairuotojas gali pamatyti už 150–200 metrų. Bet žmonėms tiesiog trūksta suvokimo“, – teigė T. Kolendo.
Tai, kad pėstieji nėra šventieji, patvirtina ir vairavimo instruktorė.
„Žinoma, pėstieji irgi elgiasi naglai. Jie jaučiasi nepakaltinami, jų niekas nepagaus ir nenubaus. Jie valstybinio numerio ant kaktos ištatuiruoto neturi ir įrodyti, kad būtent jis pažeidė taisykles, yra labai sunku. Vairuotoją nubausti daug lengviau“, – pėsčiųjų neatsakingumu stebėjosi specialistė.
Tačiau jei per įvykį žūsta žmogus, objektyviai įvertinti situaciją yra sudėtingiau.
„Visi kelyje jaučiasi nepakaltinami ir pirmi. Tiek pėstieji, tiek vairuotojai. Kaip sakoma, geriausias pėsčiasis yra miręs, nes jis jau nepasakys nieko ir neapkaltins vairuotojo. Tada paprasčiausia pasakyti, kad kaltas pėsčiasis ir jis netaisyklingai ėjo per perėją“, – sakė O. Židovlenkova.
Pražudo skubėjimas ir švietimo stoka
Daugumos vaikų prisilietimas prie Kelių eismo taisyklių (KET) būna dar mokykloje. Vaikams vedamos specialios pamokėlės, jie mokomi saugiai pereiti per gatvę, tačiau pagrindiniai jų mokytojai vis tiek yra tėvai.
„Dažnai pėstieji nesinaudoja atšvaitais arba pasikabina kažkokį vieną vaikišką atšvaitą arba nekokybišką šviesą atspindinčią priemonę. Taip pat mažai yra švietimo šia tema. Patys tėvai, kai vedasi vaiką per perėją, leidžia sau kirsti perėją kampu, pereiti gatvę neleistinoje vietoje, jie rodo blogą pavyzdį savo vaikams. Toks auklėjimas yra nuo pat pradžių, kalbame vieną, o darome kitą“, – tikino specialistė.
Vairavimo instruktorė priduria, kad mirtinu veiksniu gali tapti ir pašalinė veikla.
„Muzikos klausymasis, žinučių rašymas mobiliuoju telefonu. Į telefonus įnikę žmonės net patys į stulpus ar duris atsitrenkia. Pašalinė veikla daro didelę įtaką eismo įvykiams atsirasti“, – riziką įvardijo instruktorė.
Pėstiesiems per kojas „pervažiuoja“ net per vairavimo pamokas
Specialistę stebina, kad kartais vairuotojai net patys nežino, ką daro, o ką jau kalbėti apie pradedančiuosius vairuotojus. Esą besimokantieji vairuoti prie pėsčiųjų perėjų daro neatleistiną klaidą, kuri gali baigtis tragiškai.
„Per vairavimo pamokas pastebiu, kad mokiniai kartais bando pėsčiajam pervažiuoti per kojas. Tai yra pajuda, kai pėsčiasis dar nebūna perėjęs gatvės. Tuo metu antra eismo juosta gali lėkti kitas automobilis ir jo vairuotojas, pamatęs, kad priešais jį automobilis juda, gali neįvertinti, kad pėsčiasis dar neperėjęs gatvės. Taip dažnai ir būna, kad antra juosta važiuojantis automobilis ir parbloškia pėsčiąjį“, – pastabomis dalijosi vairavimo specialistė.
Efektyviausios pėsčiųjų saugumo priemonės
Nors daugelis vairuotojų piktinasi ant gatvių suformuotais kalneliais, iškiliomis perėjomis, tačiau specialistas tikina, kad tokios priemonės yra veiksmingos. Be abejo, išvengti automobilio ir pėsčiojo susidūrimo padėtų išvengti tik tai, jei šių eismo dalyvių keliai nesikirstų. Tačiau, anot T. Kolendo, dabartinės priemonės iš tiesų duoda naudos.
„Pėsčiųjų perėjų apšvietimas, perėjų iškėlimas, kad vairuotojai turėtų pristabdyti automobilius, – šios priemonės veiksmingos ir padeda apsaugoti pėsčiuosius. Taip pat pėsčiųjų perėjų išskyrimas mirksinčiais ženklais atkreipia vairuotojų dėmesį“, – tikino T. Kolendo.
Tačiau visi specialistai patvirtintų, kad geriausia apsauga yra pačių žmonių atsakomybė ir pagarba vienų kitiems. Visos kitos priemonės – tik papildomi saugumo elementai, kurie padeda sumažinti riziką.
