Sakoma, kad problemos po vieną nevaikšto. Kartais jos vaikšto gaujomis ir yra pūkuotos bei nekaltomis akimis. Tai patvirtinti galėtų Vilniuje Šnipiškių mikrorajone gyvenantis Jonas, kuris jau ne vieną mėnesį kenčia nuo kiaunių, pasiutėliškai darkančių vilniečio automobilį.
Visai greta sostinės centro įsikūrusios Šnipiškės galėtų drąsiai būti vadinamos viena geidžiamiausių vietų gyventi. Tačiau vietinių ramybę drumsčia atklydusios akmeninės kiaunės, kurios niokoja gyventojų turtą, o žiemos vakarais šildosi namų pastogėse bei po automobilių variklio dangčiu.
„Prieš maždaug 3 metus kiaunė buvo apsigyvenusi nuosavo namo palėpėje. Bildesys nežmoniškas, miegoti neįmanoma. Pastebėjome, kad kiaunė į namo palėpę patenka per medį. Išbaidęs kiaunę iš palėpės nuėjau ir naktį nupjoviau savo kieme medį. Dar prieš kurį laiką kiaunes matėme šokinėjančias vidury kelio“, – nuogąstavo šnipiškietis Jonas.
Kiaunės graužia vilniečių automobilius
Nupjautas medis kiaunių neatbaidė ir šios vilniečių kiemo neapleido. Vyras tikina, kad ženklus, jog kiaunės tebesisukioja kieme, jis matęs gana dažnai, tačiau nesitikėjo, kad jos užsibus ilgai.
„Papjauti balandžiai, žvirbliai, aplink besimėtančios paukščių plunksnos, po kiemą ištampytos maisto liekanos. Iš pradžių nesupratome, kad tai kiaunių lankymosi požymiai“, – pasakojo Jonas.
Pradėjus stipriai vėsti orams, kiaunės rado, kur pasislėpti, ir nusprendė, kad puiki vieta pasišildyti po automobilio variklio dangčiu. Tačiau tai, ką žvėreliai paliko po viešnagės, automobilio savininką privertė griebtis už galvos.
„Iškandžiotos variklio dangčio apsaugos buvo išmėtytos visur. Viską susiurbti ir išrankioti prireikė 3 valandų. Kai kurių iškandžiotų gabalų dydis toks, kad, patekusios tarp paskirstymo diržo ir veleno, apsauginės dalys sugadintų variklį, sulankstytų vožtuvus. Visa laimė, kad laiku pastebėjau ir neužvedžiau variklio“, – įvykį prisiminė vyras.
Kaunių padarytą žalą šnipiškietis vertina mažiausiai 136 eurais, tačiau jei žvėrys būtų pragraužę žarneles, kurių po variklio dangčiu gausu, nuostoliai siektų tūkstančius eurų. Tačiau nuostoliai vertinami ne tik pinigais – po tokio kiaunių apsilankymo važiuoti automobiliu gali būti nesaugu ir pavojinga.
Išvaryti kiaunių beveik neįmanoma
Vilnietis tikina domėjęsis, kaip išvaryti kiaunes, tačiau atsakymai jį nuliūdino. Esą akmeninės kiaunės skiriasi nuo laukinių ir geriau prisitaiko prie gyvenimo mieste, nėra tokios baikščios. Akmeninės kiaunės aktyviausios tamsiu paros metu, jos minta graužikais, paukščiais, prispirtos bado gali pulti net naminius paukščius ar gyvūnus.
„Panašu, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo kiaunių – kreiptis į medžiotojus. Problema tik ta, kad kiaunę sunku pagauti net ir patyrusiems medžiotojams. Teko girdėti, kad kur kiaunė jau yra apsilankiusi, apsilankys ir dar kartą“, – nerimavo Jonas.
Draudikai kiaunių padarytos žalos neatlygina
Kiaunių apgraužtą automobilį Jonui teks tvarkytis pačiam, mat jis apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės transporto priemonės draudimu. Pasidomėjus, kaip tokią situaciją vertina bendrovės, siūlančios draudimo paslaugas, susidaro įspūdis, kad gatvėje kliudant žvėrį yra patiriama mažiau žalos, mat jei automobilis yra apdraustas KASKO draudimu, gauti išmoką yra kur kas realiau nei tada, kai žvėrys apgadina stovintį automobilį.
„Apie tokį atvejį dar neteko girdėti. Jei kelyje kliudytumėte žvėrelį, tai būtų traktuojama kaip draudiminis įvykis, tačiau jei žvėris pats ateina ir apgadina automobilį, tai būtų sunku traktuoti kaip draudiminį įvykį. Tačiau kiekviena draudimo bendrovė tai gali vertinti skirtingai“, – sakė draudimo bendrovių paslaugas siūlančios įmonės atstovė.
Taigi 136 eurus Jonui teks atseikėti iš savo kišenės. Net ir susitvarkęs automobilį vilnietis nebus užtikrintas, kad kiaunė nepuls „remontuoti“ jo automobilio dar kartą.
Į situaciją sureagavo Vilniaus miesto savivaldybė
„Vilniaus miesto savivaldybė kol kas nėra sulaukusi nė vieno vilniečio skundo dėl kiaunių ar kitų graužikų, kurie niokotų automobilius, tačiau atsakingi specialistai artimiausiu metu patikrins minėtą teritoriją ir statinių patalpas.
Gyventojai, pastebėję graužikus, turėtų kreiptis į pastato savininką arba daugiabučio namo administratorių. Pastebėjus viešoje teritorijoje – į Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių“, – situaciją komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintaras Runovičius.
Specialistas pridūrė, kad Sanitarijos ir higienos taisyklėse nustatyta, kad pastatų patalpose ir valdomoje teritorijoje neturi būti graužikų, o tai užtikrinti turi statinio ar patalpų savininkas arba tie, kas naudojasi pastatu.
