Eismas

2019.11.16 11:38

Lietuva prisižadėjo Briuseliui dėl taršos mokesčio, tačiau atsidūrė keblioje padėtyje

gali tekti mokėti baudas EK, ES
Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.16 11:38

Lietuva Briuseliui pasižadėjo iki 2030–ųjų įgyvendinti konkrečius kovos su klimato kaita tikslus, o priemonių planą, kurį Vyriausybė trečiadienį ėmėsi svarstyti, reikia pateikti jau iki metų pabaigos. Tačiau Seimui atmetus Vyriausybės siūlytus taršos mokesčius, Lietuvos įsipareigojimams kyla pavojus, jų neįgyvendinus, Europos Komisijai gali tekti mokėti 300 milijonų eurų baudą.

Ne pramonė, o transportas Lietuvoje labiausiai teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos, rodo statistika. Tačiau pagal Europos Komisijos duomenimis transporto taršos mokesčiai Lietuvoje – mažiausi Europoje.

Vyriausybė Briuseliui buvo pažadėjusi, kad situacija keisis, tačiau atsidūrė keblioje padėtyje.

„Kai kurie iššūkiai yra dėl automobilių mokesčio, kur mes priemonėse esame paskaičiavę tą ambicingesnį tikslą“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Seimas Vyriausybės siūlytą automobilių taršos mokestį sumažino perpus. Tai prasilenkia su Lietuvos pažadu Briuseliui – transporto sektoriuje klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimą mažinti devyniais procentais iki 2030–ųjų.

„Kito kelio nėra: jeigu mes neįgyvendinsime šių įsipareigojimų, teks mokėti baudas EK, ES“, – aiškina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tektų mokėti 300 milijonų eurų iš valstybės biudžeto. Kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Lietuva įsipareigojo mažinti anglies dioksido išmetimą taip pat ir pramonės, žemės ūkio, atliekų tvarkymo sektoriuose. Konkretų planą, kaip tai bus pasiekta, Briuseliui pateikti reikia iki šių metų pabaigos.

„Bendras įspūdis yra toks, kaip dažnai atsitinka, man taip atrodo asmeniškai, surašyta viskas, kas įmanoma, o jau realus įgyvendinimas, tai jau turbūt kaip Dievas duos“, – teigia Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.

Žemės ūkis – antra pagal anglies dioksido išmetimo kiekį ekonomikos šaka Lietuvoje po transporto. Ir prezidentūra, ir Vyriausybė siūlė mažinti lengvatą žemdirbių naudojamam dyzelinui, tačiau Seimas to net nesvarstė.

„Jeigu pasižiūrėsime į vertinimus, kuriuos daro ir aplinkos apsaugos agentūros, tai mes matom, kad gyvendami iki tol, kaip gyvenam, mes niekaip netilpsim į tuos įsipareigojimus, kuriuos esam pasižadėję įgyvendinti“, – tikina aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus.

Kad pasiektų kovos su klimato kaita tikslus iki 30–ųjų, Lietuvai reikės net 14 milijardų eurų. Tikimasi, kad didžiąją dalį finansuos Europos Sąjunga.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 16.04 min.:

Panorama. Uostamiestyje tikrinami miestiečių augintų daržovių ir vaisių mėginiai, vieno rajono derliaus patariama nevalgyti (su vertimu į gestų k.)