Naujasis automobilių taršos mokestis, kuriuo siūloma apmokestinti pirmą kartą šalyje įregistruojamus automobilius, po trukdžių praėjusią savaitę šį antradienį prasistūmėjo tolyn – po pateikimo šiam siūlymui Seimo nariai pritarė.
Po pateikimo Seime, projektui buvo pritarta. „Už“ balsavo 61 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė – 16.
Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto vienas iš iniciatorių „valstietis” Valius Ąžuolas pristatydamas projektą teigė – kadangi ankstesniam projektui nebuvo pritarta, jis teikiamas patobulintas, su mažesne mokestine našta gyventojams.
„Naujasis mokestis yra gerokai švelnesnis, negu ankstesnis. Atliepiantis visus nuogąstavimus, sumų dydžius. Kitus aspketus, dėl žmonių galimybės susimokėti, dėl žmonių finansinės padėties. Visą tai šis įstatymas atliepia. Šį įstatymo projektą parengėm su Agne Širinskiene, diskutuodami su Aplinkos ministerija“, – sako V. Ąžuolas.
Mokestis nuo ankstesnio skiriasi tuo, kad teks mokėti tik už pirmąją automobilio registraciją Lietuvoje. Taip pat mokesčių dydžiai yra mažesni ir sieks nuo 40 iki 760 eurų. Tačiau mažiau bus surinkta ir į šalies biudžetą – 15 mln. eurų per metus.
Mokesčio surinktų lėšų dalis bus skirta sodinti miškus Lietuvoje. Tiesa, V. Ąžuolas neatskleidžia kokią surinktą mokesčio dalį būtų galima skirti miškų atsodinimui.
Seimo narė Gintarė Skaistė kritikuoja siūlymą ir pažymi, kad siūlomas mokestis dėl mažų mokestinių tarifų dydžio neprivers žmogaus rinktis mažiau taršaus automobilio ar persėsti į viešąjį transportą. Taip pat toks įstatymas ribos automobilių importą.
„Toks mokesčio dydis nėra nei prabangos nei taršos mokestis. Jis nemotyvuos rinktis mažiau taršaus automobilio. (...). Manau, kad toks įstatymas, kaip ir sako Teisės departamentas – prieštarauja Europos Sąjungos teisei dėl laisvo prekių judėjimo. Riboja importą bei skatina mūsų automobilių parką užsilaikyti viduje bei pirkti automobilius vieniems iš kitų. Tai neskatins jokio atsinaujinimo“, – įsitikinusi G. Skaistė.
Konservatorius Mykolas Majauskas pažymi, kad nauji automobiliai yra netaršūs. Patys taršiausi yra seni automobiliai, todėl registracijos mokestis palies mažiausias pajamas šalyje gaunančius asmenis. Būtent jie ir važinėja taršiausiais automobiliais. „Žalioji politika yra įgyvendinama apkraunant mažiausias pajamas gaunančius asmenis“, – tikina M. Majauskas.
Jam pritaria ir Seimo narė Ingrida Šimonytė, kuri pažymi, kad toks įstatymas apribos importą, o važinėjantiems senais automobiliais, paskatų atsikratyti senu automobiliu – nebus.
Nesutarė, ar įstatymas gali įsigalioti sausio 1-ąją
LRT.lt primena,kad praėjusią savaitę Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto pateikimas buvo atidėtas iki kito plenarinio posėdžio opozicijos prašymu.
Tuomet parlamentaras Julius Razma kreipėsi dėl šio pasiūlymo atidėjimo, argumentuodamas, kad tokie įstatymų pakeitimai negali įsigalioti nuo sausio 1-osios dienos. Kaip teigė Seimo narys, įstatymas gali įsigalioti tik po pusės metų.
„Bandžiau pasakyti, kad negalime tokių projektų svarstyti. Dėl to kad numatyta jų įsigaliojimo data – nuo sausio 1 d. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, nauji mokestiniai įstatymai gali būti tik po pusės metų įsigaliojantys. Dėl to aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Mes rašome kreipimąsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją“, – nurodė J. Razma.
„Norėčiau įnešti aiškumo, kad su biudžetu tokie įstatymai gali būti registruojami“, – savo ruožtu tvirtino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, vienas iš pasiūlymo autorių Valius Ąžuolas.
Balsuojant dėl opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio, šiam pasiūlymui buvo pritarta. Už balsavo 33, prieš – 38, susilaikė – 13.
Mokestis svyruotų nuo vos kelių dešimčių iki šimtų eurų
LRT.lt primena, kad Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė įregistravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.
Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.
Šis vienkartinis mokestis būtų taikomas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.
Apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma būtų susieta su automobilio taršumo lygiu.
Tikimasi, kad mokestis valstybės biudžetą kasmet papildys apie 15 mln. eurų. Surinkti pinigai turėtų būti panaudoti aplinkosaugos tikslais: būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, taikomos kitos oro taršos prevencijos priemonės.
Planuojama, kad mokestis turėtų įsigalioti kartu su kitų metų biudžetu.
Mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Pavyzdžiui, už tokius automobilius kaip „Volkswagen Passat“ (2010 m., kaina apie 5 tūkst. eurų, benzinas: 1800 cm3 (118 kW), CO2 emisija – 160 g/km) tektų mokėti 80 eurų, o tų pačių metų „Lexus RX 450h“ (kaina apie 17 tūkst. eurų, benzinas: 3500 cm3 (204 kW) CO2 emisija – 250 g/km) – 260 eurų.
Seimo narių registruotame projekte taip pat numatyta, kad iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė turėtų parengti Miškų sodinimo programą, paskirti ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.
LRT.lt primena, kad "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis spalio pabaigoje teigė, kad po to, kai Seimas atmetė Vyriausybės parengtą automobilių taršos mokesčio projektą, bus parengtas naujas projektas.
Pirminiame projekte taršos mokestis turėjo būti taikomas nuo kitų metų registruojant transporto priemonę Lietuvoje pirmą kartą arba perregistruojant anksčiau registruotą transporto priemonę. Jeigu būtų priimtas toks variantas, mokestis būtų aktualus tiems, kurie norėtų registruoti užsienyje įsigytą automobilį arba įsigytų automobilį Lietuvoje ir registruotų naują automobilio savininką.
