Eismas

2019.11.08 07:05

Abejoja dėl taršių automobilių apmokestinimo: neįvedus jokio mokesčio, šalis gali sulaukti baudų

Malvina Baužytė, ELTA2019.11.08 07:05

Lietuvai neįvedus jokio automobilių taršos mokesčio, šalis gali sulaukti baudų, siekiančių iki 100 mln. eurų per metus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Apskritai turbūt reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje nėra jokio automobilių taršos mokesčio. Ir šis mokestis yra įvedamas dėl to, kad išvengtume artimiausią dešimtmetį baudų ir nereikėtų už taršą, kurią išmeta lengvieji automobiliai, mokėti visiems iš bendro valstybės biudžeto. O tos baudos galėtų siekti iki 100 mln. eurų per metus“, – „Eltai“ sakė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, svarstomi transporto priemonių taršos mokesčiai turi aiškiai pamatuotas priežastis ir yra tik pirmieji žingsniai kovojant su tarša.

„Toks mokestis atsiranda dėl labai aiškių priežasčių ir aiškių Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Tai, kas vykdoma dabar, yra labai švelnus, lyginant su kitomis ES valstybėmis, automobilių apmokestinimas, kompromisas, siekiant nesukelti didelio visuomenės nepasitenkinimo. Tai turbūt yra pirmas bandymas pradėti kaip nors apmokestinti taršąׅ“, – teigė jis.

Visgi, pasak N. Mačiulio, tikėtis pastebimų rezultatų artimiausiu laikotarpiu neverta.

„Trumpuoju laikotarpiu toks mokestis negali turėti įtakos, nes tai yra registracijos mokestis. Tie, kurie turi taršius automobilius, jie ir toliau juos naudoja. Bet tokio mokesčio idėja – paskatinti gyventojus, įsigyjančius naują ar panaudotą automobilį, pagalvoti ne vien apie jo kainą, spalvą, bet ir tai, koks yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Ir būtent per tai keisti automobilių parką Lietuvoje. Natūralu, kad ryškus efektas gali atsirasti tik per dešimtmetį“, – sakė ekonomistas.

„Dėl to valstybės, kurios nori greičiau pasiekti efektą, moka ne vien registracijos, bet ir metinį mokestį. To kol kas Lietuva nesvarsto“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie vyraujančius nuogąstavimus, kad automobilių taršos mokestis labiausiai paveiktų neturtingiausius asmenis, N. Mačiulis teigė, kad tokie argumentai yra klaidinami.

„Čia toks vyraujantis Lietuvoje mitas, kad ir neturtingi žmonės turi asmeninius automobilius. Labai didelė dalis gyventojų Lietuvoje naudojasi viešuoju transportu. (..) Dėl to neturtingiausi ir nepajustų jokios to mokesčio žalos, juolab yra nustatyta aukšta kartelė, kokie automobiliai nėra apmokestinami.

Apskritai, jei asmeninis automobilis yra pirmo būtinumo prekė asmeniui, gyvenančiam toliau nuo viešojo transporto, jis visuomet turi alternatyvą įsigyti ne tokį galingą, mažiau aplinką teršiantį automobilį, kuris bus neapmokestinamas. Tad argumentas, kad nukentės neturtingiausi šalies gyventojai, kurie neturi galimybės naudotis viešuoju transportu, yra tikrai klaidingas ir atsižvelgiant į tai, kaip šiuo metu konstruojamas tas mokestis, jis palies tikrai ne neturtingiausius asmenis“, – tikino jis.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas ketvirtadienį ketino pateikti Seimui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, bet jis atidėtas iki kito plenarinio posėdžio.

Mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.

Jeigu Seimas pritartų, mokestį mokėtų mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektą parengę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė sako, kad projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.

„Projektu siekiame, kad dalis surinktų mokesčių mokėtojų pinigų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės. Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“, – pažymi Seimo narys V. Ąžuolas.