Eismas

2019.11.06 13:34

Mauricas sukritikavo naują „valstiečių“ siūlymą dėl automobilių taršos mokesčio: jis prieštarauja ES principams

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2019.11.06 13:34

Trečiadienį pasirodžius naujam „valstiečių“ siūlymui dėl automobilių taršos mokesčio, kurį tektų mokėti tik vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas suskubo pažerti kritikos, kad toks siūlymas galimai prieštarautų Europos Sąjungos (ES) laisvo prekių judėjimo principui.

LRT.lt primena, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis spalio pabaigoje teigė, kad po to, kai Seimas atmetė Vyriausybės parengtą automobilių taršos mokesčio projektą, bus parengtas naujas.

„Šiandien kalbėjome, kad jis gali būti modifikuojamas į pirmos automobilio registracijos variantą. Tokiu būdu būtų „nuimtos“ diskusijos apie tai, kad tie automobiliai, kurie jau yra parke ir būtų perduodami, už juos mokestis būtų mokamas dar kartą“, – tuomet sakė jis.

Pirminiame projekte taršos mokestis turėjo būti taikomas nuo kitų metų tik registruojant transporto priemonę Lietuvoje pirmą kartą arba perregistruojant anksčiau registruotą transporto priemonę. Taigi pirminiame variante mokestis būtų aktualus tiems, kurie registruos, pavyzdžiui, įsigytą automobilį iš užsienio arba pirktą Lietuvoje, nes tuomet reikės registruoti naują automobilio savininką.

Pateikė naują siūlymą

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė pateikė naują idėją – įregistravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio projektą. Juo siūloma, kad taršos mokestis būtų taikomas toms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto registre. Vadinasi, kai keistųsi Lietuvoje kartą jau užregistruoto automobilio savininkas, registracijos mokestis nebebūtų taikomas.

„Mokestį siūloma mokėti vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma buvo susieta su automobilio taršumu. Kuo labiau palankus aplinkai automobilis – tuo mokestis yra mažesnis. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų.

Projektu siekiame, kad dalis surinktų mokesčių mokėtojų pinigų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais, būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės.

Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, be to, būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“, – Eltai sakė Seimo narys V. Ąžuolas.

Idėją kritikuoja

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pateiktą viziją vertina skeptiškai. Jo teigimu, gali būti, kad toks automobilių taršos mokestis prieštarauja ES laisvo prekių judėjimo principui, o panašų mokestį įsivedusi Portugalija jau susiduria su pasekmėmis, mat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad šioje šalyje įteisintas mokestis riboja laisvą prekių judėjimą. Po tokio sprendimo sujudo ir gyventojai – padavė į teismą mokesčių inspekciją ir, tikėtina, sulauks kompensacijų.

Anot eksperto, Lietuvoje naujai pasiūlyta idėja yra diskriminuojantis veiksmas prieš kitų šalių piliečius. „Jei Lietuvos pasienyje gyvenantis latvis bandytų parduoti savo automobilį Latvijos pasienyje gyvenančiam lietuviui, šis jo nepirktų, nes tokiu atveju turėtų mokėti taršos mokestį. Vietoje to tokį patį taršų automobilį nusipirktų iš Lenkijos pasienyje gyvenančio lietuvio“, – rašoma Ž. Maurico feisbuko įraše.

Toks importo taršos mokestis, kaip pažymi ekonomistas, turi ir daugiau trūkumų: „Jeigu vidiniai sandoriai nebus apmokestinti, tai tas automobilis, kuris yra senas ir taršus, kaip tik keis rankas. Nebus jokios paskatos jo kažkur išvežti. Netgi atvirkščiai – dabar yra paskata jį pasilikti, nes gali gauti 1000 eurų kompensaciją, jeigu po to pirksi naują.“

Sukritikavęs naują pasiūlymą, Ž. Mauricas linkęs pritarti ankstesniajam. „Pirminis variantas, manau, buvo labai neblogas – įvesti mokestį naujai įsigyjamoms transporto priemonėms, tokiu būdu skatinant įsigyti mažiau tokio tipo priemonių, bet visai neužkertant kelio, per daug neiškraipant rinkos, suteikiant tam tikras minimalias paskatas.

Taip pat ir vidaus rinkoje tų sandorių turėtų sumažėti, ypač menkos vertės automobilių. Būtų paskata juos parduoti trečiosioms šalims, taigi taršios transporto priemonės išvažiuotų. Tai negražus veiksmas trečiųjų šalių atžvilgiu, bet visas Vakarų pasaulis tai daro. Apskritai, kas susiję su tarša, jeigu mes visas atliekas perdirbtume savo šalyse, tai būtų milžiniški kaštai. Dažniausiai tie iššūkiai sprendžiami arba duodant labdarą, arba parduodant už labai mažą kainą trečiosioms šalims.“