Eismas

2019.10.30 17:03

Amžiaus statybos: savaitgalį vairuotojai galės išbandyti kelią Vilnius–Utena, bet finišas – tik po dešimtmečio

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.30 17:03

Susisiekimo ministras žada, kad jau savaitgalį vairuotojai galės išbandyti, kaip ateityje galbūt atrodys kelias Vilnius–Utena. Tiesa, kol kas betoninės kelio plokštės pakeistos vos 4 kilometrų atkarpoje netoli sostinės. Jau seniai daugiau kalbomis pradėtą tvarkyti kelią dabar planuojama baigti rekonstruoti tik po dešimties metų.

Susiekimo ministras džiaugiasi ir vardija: keturios eismo juostos, dvi žiedinės sankryžos, lygiagrečiai su greitkeliu – vietinės reikšmės keliai ir dviračių takai.

Taip pat skaitykite

Įrengta ir požeminė perėja, pastatytas pėsčiųjų viadukas. Žadama, bus pasirūpinta ir varlėmis: po keliu nutiestas tunelis, kurio pagrindinė paskirtis – apsaugoti tarp skirtingose kelio pusėse esančių ežerų migruojančių varlių populiaciją.

Automobilių kelių direkcija vairuotojams žada: dalis naujo kelio bus atidaryta lapkričio 1-ąją. Tačiau kartu daužo viltis tų, kurie mano, kad tokia danga paklota visame sostinę ir šiaurės rytinius Lietuvos regionus jungiančiame kelyje. Kol kas tai tik kelio Vilnius–Utena 4 kilometrų atkarpa iš kone 100.

„Toliau ketinama tęsti pagal strateginį planą iki 30 metų ir užbaigti visą atkarpą Vilnius–Utena“, – tvirtina
Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Susisiekimo ministras sako: kantrybės – šalyje dešimtys remonto laukiančių kelių.

„Valstybė, be abejo, galėtų būti pajėgi, jeigu tai būtų vienintelis kelias ir vienintelis prioritetas“, – sako Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Kai kas jo nesulauks, nes vietoje 32 gali būti ir vėliau – 65, kai kurie dabartiniai ministrai to ir nesulauks.

„Tai yra apgailėtina. Tiesiog reikia peržiūrėti visą strategiją. Tam ir yra Susisiekimo ministerija, kad jie paruoštų ne tik tokią strategiją, kuri būtų tik popieriuje, bet tokia strategija, kuri galėtų būti įgyvendinama“, – įsitikinęs Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.

Kelių direkcija sako, kad poreikius ji yra sudėliojusi 15 metų į priekį. Strateginiame plane numatytas ne tik prieš 35-erius metus paklotų betoninių plokščių pakeitimas, bet ir visų šalies kelių vystymo planas.

Rekonstruoti „Via Baltica“, naujiems aplinkkeliams tiesti ar žvyrkeliams asfaltuoti, skaičiuojama, reikės apie 11 mlrd. eurų. Tačiau penktadalis darbų gali taip ir nepajudėti – su esamu finansavimu atsivers bent 2 mlrd. skylė.

„Svarbu stabiliai ir tvariai judėti į priekį pagal finansines galimybes“, – aiškina V. Andrejevas.

Dar vasarą pradėta ir jau baigiama šalies kelių analizė rodo, kad prasčiausi rajoniniai valstybinės reikšmės keliai, – beveik pusė jų blogos būklės.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 27.09 min.:

Panorama. Gaisro Alytuje pasekmės: prekybos tinklai iš lentynų išima penkių Lietuvos gamintojų pieno produkciją