Eismas

2019.10.25 13:25

Nauji kintamosios informacijos kelio ženklai Vilniuje gali ne tik spręsti, bet ir sukelti problemas

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.10.25 13:25

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie tai, kad judrioje Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje netrukus pradės veikti kintamosios informacijos kelio ženklai, kuriuose keisis informacija apie važiavimo kryptį. Nors taip bus stengiamasi sumažinti eismo spūstis, įžvelgiamas ir galimas neigiamas tokios priemonės šalutinis efektas.

Gali kilti problemų

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ne tik pasidalijo žinia apie naujuosius kelio ženklus, bet ir iškėlė klausimą, ar jie atitinka taisykles. Jis prisiminė Kauno pavyzdį, kai miesto gatvėse pasirodė rombo formos kelio ženklinimas, kuris nebuvo apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse. Jis pastebi, kad panaši situacija gali būti ir su kintamosios informacijos kelio ženklais Vilniuje.

„Niekas nėra matęs tokio ženklo. Todėl įveskite į KET, kad važiavimo kryptys eismo juostose gali būti nurodomos kintamuosiuose kelio ženkluose. Bet kol kas to nėra“, – LRT.lt pastebi A. Pakėnas.

Nors jis neprieštarauja tam, jog tokiu būdu sprendžiama eismo spūsčių problema, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, jog ženklai pastatyti be išankstinės informacijos ir tai gali sukelti problemų sostinės vairuotojams ir miesto svečiams.

„Ženklas išniro visiškai netikėtai – tuoj jį statome, bet apie tai niekur nekalbėta ir neskelbta. Galbūt tai gera intencija, reikia kažką keisti ir daryti, bet ar taip? Galbūt buvo galima įvesti kažką paprastesnio ir stacionaresnio, o jei ne, naujo ženklo įvedimą reikėjo geriau paruošti. Dabar paimama ir sakoma, kad reikia daryti taip ir viskas. Bet pasiaiškinti, pasitarti – nereikia“, – svarsto A. Pakėnas.

Pašnekovas akcentuoja, kad, įvedant tokias naujoves, būtina atsižvelgti į jų psichologinį poveikį vairuotojams, ar vairuotojai tikrai pasirengę priimti tokias naujoves ir gali teisingai interpretuoti naujuosius kelio ženklus.

„Pas mus, įrengiant inžinerinius sprendimus, vis dar mažai žiūrima į vairuotojų psichologinį aspektą. Jei ženklas stovi, reikia važiuoti pagal jį, tačiau nepagalvojama, ar ženklas yra gerai matomas, ar nešviečia saulė, kaip jis vairuotoją paveiks psichologiškai.

Galima prisiminti istoriją su Savanorių žiedu prieš pakeičiant eismo tvarką jame. Ten buvo vienintelis išvažiavimas į Tūkstantmečio gatvę, oro uosto link, kur išvažiuoti buvo leidžiama tik iš pirmos žiedo eismo juostos. Keturi išvažiavimai leido tai daryti ir iš antros juostos, o šitame viename – tik iš pirmos.

Kiek kartų buvo sakoma, kad psichologiškai tai buvo sudėtinga, nes žmonės mato žiedą, kur visuose išvažiavimuose galima išvažiuoti iš dviejų eismo juostų, o, privažiavę šį, nepamato kelio ženklo, suka iš antros juostos ir įvyksta avarija.

Suprantu, kad reikia žiūrėti į ženklus ir žvelgiant grynai biurokratiškai žmogus yra kaltas, bet kodėl ženklai sustatyti taip, kad vairuotojui psichologiškai sunku juos pastebėti. Eismas yra toks intensyvus, kad nebepakanka tik pasakyti, žiūrėkite į ženklus“, – akcentuoja A. Pakėnas.

Ženklai reikalavimus atitinka

Už naujų kintančią informaciją pateikiančių kelio ženklų įrengimą atsakingos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius tikina, kad ženklai atitinka dabar galiojančius reikalavimus.

„Kintamosios informacijos kelio ženklai priskiriami prie kelio ženklų ir atitinka KET 1 priede pateiktus kelio ženklų paaiškinimus. Tai reiškia, kad bet kuris „įprastas“ kelio ženklas gali būti kintamasis.

Minimas kelio ženklas Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžoje įrengtas atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių bei Lietuvos standarto LST EN 12966-1 „Vertikalieji kelio ženklai. Kintamųjų pranešimų skydai. 1 dalis. Gaminimo standartas“ reikalavimus“, – teigia A. Apanovičius.

A. Pakėnas pastebėjo, kad, kalbant apie kintamosios informacijos kelio ženklus, nurodoma, jog tokie ženklai galimi, kai pateikiama informacija apie greičio ribojimą. Tačiau Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis paaiškina, kad tai tik pavyzdys, ir patikina, kad Vilniuje įrengti kelio ženklai reikalavimus tikrai atitinka.

„Greičio ribojimo ženklas yra pavyzdys, o kryptis nurodantis ženklas taip pat gali būti. Visų pavyzdžių neįdėsime į KET. Taip pat tokie ženklai naudojami ir kitose valstybėse ir tai nėra lietuvių sugalvota naujovė“, – LRT.lt teigia V. Pumputis.

Kad įrengiant naujus kelio ženklus buvo pasinaudota užsienio patirtimis, sutinka ir A. Apanovičius, jis primena ir apie greitį ribojančius kintamosios informacijos kelio ženklus.

„Kintamieji ženklai nėra tiesiog į galvą šovusi ir pačių iniciatyva sukurta bei įgyvendinta idėja. Kintamieji kelio ženklai plačiai naudojami ir kituose Europos miestuose. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra jau įrengusi juos ir mūsų šalies magistraliniuose keliuose“, – priduria A. Apanovičius.

Būtina išvengti dviprasmybių

Kol kas šioje sankryžoje vairuotojai gali matyti dvejopus kelio ženklus – ir pateikiančius kintančią informaciją, ir stacionarius. Todėl kyla klausimas, kas būtų kaltas, jei įvyktų eismo įvykis, kai kintamosios informacijos kelio ženkle pateikiama informacija prieštarauja stacionariam kelio ženklui.

„Iš principo kaltas būtų tas vairuotojas, kuris važiavo pagal stacionarų kelio ženklą, nes taisyklėse sakoma, kad kintamasis ženklas yra svarbesnis už stacionarų“, – paaiškina A. Pakėnas.

Kad tokioje situacijoje teisus būtų kintamuoju kelio ženklu vadovavęsis vairuotojas, sutinka ir V. Pumputis, tačiau jis pabrėžia, kad teoriškai ir praktiškai tokia situacija susidaryti negali.

„Negali būti taip, kad kelio ženklai prieštarautų vienas kitam. Pagal KET, reikia vadovautis kintamosios informacijos kelio ženklais, tačiau savivaldybė negali leisti susidaryti tokiai situacijai, kad vienas ženklas prieštarautų kitam“, – pabrėžia V. Pumputis.

Visgi A. Apanovičius žada, kad taip nebus ir, pradėjus veikti kintamosios informacijos kelio ženklams, stacionarūs bus pašalinti.

„Paprastų ženklų neliks, šioje sankryžoje veiks tik kintamieji ženklai, kad vairuotojų neblaškytų dvi ženklų kategorijos“, – tikina A. Apanovičius.

Galiausiai, V. Pumputis mano, kad Vilniuje įgyvendinamas sprendimas yra inovatyvus, patrauklus ir puikiai tinkantis spręsti esamai problemai.

„Manau, tai racionalus sprendimas, nes atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog rytinio piko metu daugiausia vairuotojų važiuoja tiesiai, į Žalgirio gatvę, ir yra natūralus poreikis šia kryptimi važiuoti dviem juostomis.

O po darbo valandų didesnis automobilių srautas važiuoja Geležinio Vilko gatve ir didesnis eismo pralaidumo poreikis reikalingas šia kryptimi.

Suderinti rytinio ir vakarinio piko srautus būtų sudėtinga be tokio ženklo, o jis, manau, yra geras sprendimas.

Tačiau yra viena grėsmė. Jei vairuotojai nestebės kelio ženklų ir važiuos, kaip įpratę, pavyzdžiui, suks į kairę iš pirmos eismo juostos, kai tai bus draudžiama, tikrai gali būti avarinių situacijų. Todėl būtina žinoti, kad reikia stebėti kelio ženklus.

Bet šioje sankryžoje yra saugiklis – šviesoforinė sankryža, iš kur matysis, kaip organizuojamas eismas“, – pastebi V. Pumputis.

Kol kas tai pirmoji sankryža, kur bus naudojamas toks sprendimas. Kaip LRT.lt pažymėjo A. Apanovičius, sprendimas dėl tolesnio tokios priemonės pritaikymo priklauso nuo rezultatų Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje. Jei čia situacija pagerės, panašūs sprendimai gali būti taikomi ir kitose sostinės sankryžose.