Ne kartą girdėjome, o gal ir susidūrėme su situacija, kai neseniai nusipirktas naudotas automobilis, skelbime pateiktas kaip be defektų, net nespėjus pasidžiaugti pirkiniu, ėmė ir sugedo. Kartais paaiškėja, kad remontas gali kainuoti net tiek, kiek kainavo pats automobilis. Nors galime kaltinti save, visgi yra kelių, kaip priversti nesąžiningą pardavėją nuostolius kompensuoti.
Priteis ir bylinėjimosi išlaidas
„Važiuodami pirkti automobilį, atsispausdinkite kelias jo skelbimo kopijas ir paprašykite pardavėjo jas pridėti kaip sutarties priedą“, – LRT RADIJO klausytojams pataria advokatas Šarūnas Jazukevičius.
Šioje srityje besispecializuojantis specialistas džiaugiasi pasikeitusia teismų praktika.
„Turėjau ne vieną bylą ir noriu pasidžiaugti, kad, įsigijus tokį pirkinį, tikrai yra vilties, nes Aukščiausiasis Teismas 2017–2018 metais yra radikaliai pakeitęs praktiką, ji yra palanki pirkėjui“, – sako jis.
„Teismas yra išaiškinęs tokį dalyką, kad jeigu įsigijai naudotą automobilį ir pardavėjas nenurodė, kad jis turi kažkokių konkrečių trūkumų, tai tu turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtą sumą, kadangi Aukščiausiojo Teismo pozicija yra tokia, kad netgi įsigijęs naudotą automobilį tu turi galimybę jį naudoti tam tikrą laiką, nepatirdamas papildomų esminių išlaidų.
Tai reiškia, kad jeigu tu įsigijai automobilį ir tau į jį reikia papildomai investuoti, jau atsiranda teisinis kelias bandyti tą automobilį grąžinti arba gauti pinigus už remontą“, – priduria Š. Jazukevičius.
Advokatas primena svarbią detalę – sandoris turi būti tinkamai įformintas. Civilinis kodeksas, pasak jo, numato 4 pirkėjo gynybos būdus.
„Pirmas yra sumažinti kainą. Antras – padengti išlaidas remontui. Trečias – pakeisti automobilį kitu, kas daugeliui atvejų nelabai tinka, nes automobilis yra individualus.
Na ir paskutinis variantas, jeigu yra esminis sutarties pažeidimas, galima reikalauti nutraukti sutartį, taikyti restituciją, atgauti pinigus ir grąžinti automobilį“, – tikina Š. Jazukevičius.
Teisininkas sako, kad neretai bylinėjimosi išlaidos viršija paties automobilio kainą, tačiau jeigu teismas nusprendžia, kad pažeidimas buvo esminis sandorio sudarymo metu, tuomet priteisiama ne tik automobilio kaina, bet ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Sukčių verslas
Portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad rasti techniškai tvarkingą automobilį už patrauklią kainą ir kad jis atitiktų visus pirkėjo lūkesčius yra gana sudėtinga užduotis.
„Lietuviai pirkėjai yra labai racionalūs žmonės. Jie nori, kad tas automobilis už turimą pinigų sumą būtų kuo geriau įrengtas, būtų ekonomiškesnis. Kad būtų nebrangus, bet geras. Taip pat lietuviams svarbus statuso ženklas – mes mėgstame premium segmento automobilius“, – sako M. Buzelis.
Pasak jo, į Lietuvą atvežami Vakaruose jau nebereikalingi automobiliai.
„Neretai yra „pagerinama“ rida, kad automobilis atrodytų patraukliau. Pirkėjas mato gražų, švarų automobilį su nedidele rida už gerą kainą ir galvoja, kad tai tikrai geras pasiūlymas, tačiau nusipirkus tokį automobilį neretai problemos išlenda jau po kelių valandų“, – pirkėjus būti budrius įspėja M. Buzelis.
Bendrovės „Autopretenzija“ direktorius Kęstutis Žydelis teigia, kad dažniausiai į juos kreipiasi žmonės, įsigiję automobilius iš perpardavinėtojų.
„Dabar vyksta tokia praktika, kad perpardavinėtojai, įsigiję automobilį vos už 200 eurų, jį patraukliai paruošia pardavimui ir parduoda už rinkos kainą, tikindami, kad jo būklė yra ideali“, – vyraujantį sukčiavimo verslą įvardija „Autopretenzija“ direktorius.
K. Žydelio teigimu, apgautas pirkėjas labai greitai pamato tuos visus trūkumus.
Tačiau, pasak jo, surasti pardavėją tampa sudėtinga, nes būna sudaromos tokios pirkimo–pardavimo sutartys, kai perpardavinėtojas, nusipirkęs iš žmogaus automobilį, transporto priemonės neįregistruoja, o su kita pardavimo sutartimi perparduoda kitam pirkėjui, kuris dėl to gali nukentėti.
Įrašo ne savo duomenis
Valstybės įmonės „Regitra“ Transporto priemonių registracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Jurgutis sako, kad, įsigyjant automobilį, labai svarbu tinkamai užpildyti pirkimo–pardavimo sutartį.
„Turi būti nurodyti visi tiek pirkėjo, tiek pardavėjo duomenys. Taip pat visi automobilio duomenys, kad būtų galima aiškiai identifikuoti pirkinį, jo būseną, kokių jis turi trūkumų: ar turi stabdžių sistemos trūkumų, ar važiuoklė, šviesos prietaisai tvarkingi, ar atitinka taršos reikalavimus ir pan.“, – sako D. Jurgutis.
Pasak „Regitros“ atstovo, yra paruoštas šablonas, forma, kuria Lietuvos piliečiai gali naudotis ir nurodyti visus transporto priemonės trūkumus.
„Taip pat yra specialiai paliktos vietos, kur tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, įvertinęs automobilio būklę, gali pažymėti netgi specialiuosius trūkumus, kuriuos galbūt identifikavo kita šalis sandorio metu“, – tikina pašnekovas.
D. Jurgutis primena, kad pirkėjui pildant pirkimo–pardavimo sutartį reikia nepamiršti gerai identifikuoti pardavėją.
„Būna atvejų, kuomet perpardavinėtojas užpildo kito asmens ar užsienio piliečio, iš kurio jis įsigijo automobilį, duomenis. Būtina patikrinti pardavėjo asmens dokumentus ir įsitikinti, kad automobilį perkate būtent iš šio žmogaus“, – pirkėjus išlikti budrius ragina D. Jurgutis.
Prašo jau ištrinto skelbimo
Pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį, ar automobilis Lietuvoje jau registruotas, ar dar ne, sako advokatas Š. Jazukevičius. Pasak jo, jei automobilis Lietuvoje yra registruotas, pradėti reikėtų nuo paties skelbimo.
„Pats skelbimas yra viešas pasiūlymas. Net 90 procentų skelbimų yra nurodoma, kad parduodamas automobilis yra be trūkumų. Siūlau, važiuojant pirkti automobilį, atsispausdinti kelias jo skelbimo kopijas ir paprašyti pardavėjo jas pridėti kaip sutarties priedą, nes tai yra viešas skelbimas, viešas nurodymas, kad automobilis yra geros techninės būklės, ir jeigu pardavėjas tikrai sutinka pridėti (skelbimo kopiją – LRT.lt) kaip priedą prie sutarties, vadinasi, mes jau tikrai galime juo pasitikėti. Jeigu nesutinka – signalas, kad kažkas yra ne taip“, – pirkėjams pataria Š. Jazukevičius.
Advokatas taip pat pataria reikalauti iš pardavėjo sutartyje nurodyti perkamo automobilio trūkumus.
„Jeigu pardavėjas jokių trūkumų nemato, reikia jo prašyti nurodyti sutartyje, kad automobilis yra be trūkumų. Jei yra nurodomi trūkumai, pastebėkite, kad jie būtų nurodomi kuo tiksliau.
Šablone tam yra paliktos vos kelios eilutės, tačiau niekas netrukdo turėti papildomą lapą, pridėti jį kaip priedą ir laisvai išvardinti visus esamus trūkumus. Jei pirkėjui tiks toks automobilis, su išvardintais trūkumais, vėliau jis jau nebegalės argumentuoti, kad kažkas jam buvo neatskleista“, – akcentuoja Š. Jazukevičius.
Pasak M. Buzelio, ginčams tarp pirkėjo ir pardavėjo spręsti labai pasitarnauja skelbimų archyvas.
„Yra sulaukiama pirkėjų prašymo pateikti skelbimą, kuris jau būna ištrintas. Skelbimus mes archyvuojame, tačiau negalime tokio prašymo išpildyti, kadangi draudžiama perduoti kito asmens duomenis.
Visai kitas reikalas, jei to prašo nukentėjusiojo advokatas ar kažkokia kita teisinė institucija. Tuomet mes visada stojame į pagalbą ir padedame nukentėjusiajai pusei. Gan dažnai gauname tokių užklausų dėl įsigyto netvarkingo automobilio ar kažkokių apgavysčių“, – teigia M. Buzelis.
Nors prieš perkant nenaują automobilį rekomenduojama jį pasitikrinti pasirinktame autoservise, statistika liudija, kad juos tikrina mažiau nei pusė pirkėjų. Pasak sostinėje esančio autoserviso vadovo Sauliaus Piščiko, į jų autoservisą per savaitę atvyksta vos 2–3 tokie klientai.
„Palyginti su bendru klientų skaičiumi, tai yra labai mažai. Autoservise ne tik patikrinamas automobilis, bet ir jo techniniai duomenys, dokumentai. Būna tokių atvejų, kad atsisakome tikrinti automobilį, nes jis atrodo labai nepatikimai, o pirkėjas iškart pamato realią situaciją“, – pasakoja Vilniaus autoserviso vadovas.
Išsamiau – laidos „LRT aktualijų studija“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
