Milžiniškas kiekis vis dar smilkstančių padangų Alytuje atvėrė ir kitą problemą – antrinis jų panaudojimas, kuris galėtų užkirsti kelią jų kaupimui, nevyksta. Perdirbtos padangos galėtų būti panaudotos tiesiant kelius, tačiau to daryti nebus galima tol, kol valdžia nepakeis galiojančio kelių tiesimo reglamento.
Vienos didžiausių Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonių sandėliuose praėjusią savaitę užsidegusių granulių gesinimas ugniagesiams tapo išbandymu. Sutramdžius ekologinę katastrofą sukėlusį gaisrą, laukia nelaimės likvidavimo darbai, kurie taps iššūkiu ir padangų importuotojams. Jie pagal galiojančią tvarką yra atsakingi už panaudotų padangų sutvarkymą.
Skelbiama, kad užgesinta masė bus vežama į įmonės „Toksika“ pavojingų atliekų aikštelę Šiauliuose, tačiau išlieka klausimas, ką daryti ateityje su panaudotomis padangomis.
„Lietuvoje mes apskritai neturime, kur tų padangų tvarkingai sutvarkyti. Pajėgumai dar tik kuriami. O tokie pavyzdžiai tai tikrai nekeliantys pasitikėjimo“, – dėsto Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.
Alytaus ir dar trims padangų perdirbimo kompanijoms beveik 80 įmonių vienijanti organizacija skaičiuoja pernai vien ji sumokėjusi per milijoną eurų. Tačiau perdirbtų padangų granulės taip ir liko perdirbėjų sandėliuose.
Priežastis – į Lenkiją iškeliaujanti dalis žaliavos ten nepaklausi, nes kaimynai ir patys už gerokai patrauklesnę kainą geba jos pasigaminti, o Lietuvoje antrinis padangų panaudojimas neskatinamas.
Padangų granulių panaudojimą jau šešerius metus tyrinėjantys Vilniaus Gedimino technikos mokslininkai teigia – tai galėtų tapti medžiaga keliams tiesti.
„Tai tik alternatyvus būdas spręsti tas pačias problemas. Šiuo atveju sprendžiama problema tokia, kaip provėžų susidarymas, ilgalaikiškesnė asfalto danga“, – teigia VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.
Vilniuje asfaltą ruošiančios ir kelius tiesiančios įmonės atstovai sako, kad naudoti perdirbtas padangas asfaltui įmanoma. Tačiau to daryti jie negali, nes neleidžia kelių tiesimo reglamentas.
„Su gumos milteliais būtų sudėtingiau dirbti. Mes pasiruošę, bet ko reikia? Reikia, kad rinkoje būtų užsakymų, nes tokios technologijos reikalauja investicijų ir reikia aiškiau ženklo, kad tai nebus proginis užsakymas“, – „Eurovia Lietuva“ inovacijų vadovas Zigmantas Pernevenckas.
Kelininkai skaičiuoja, jeigu atsirastų reikalavimas gumą naudoti asfalto mišiniui, tai kelių tiesimą pabrangintų dešimčia procentų. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia dar tik planuojantis aiškintis galimybes keliams tiesti panaudoti perdirbtas padangas.
„Mes kalbėjomės su mokslininkais ir ta tema kaip technologinės naujovės. Bet ji dar pas mus nenaudojama. Ar bus naudojama, bus matyti, čia labiau mokslinė tema“, – mano susisiekimo ministras.
Perdirbtos padangos kelių tiesimui pasaulyje naudojamos jau pusšimtį metų. Vystantis technologijoms jų naudojama vis daugiau, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje.
