Energetikos ministerija pristatė naują tvarką, kuri verslininkus įpareigojo į dyzeliną maišyti daugiau biodegalų. Anot viceministro, tai prisidės prie taršos mažinimo, tačiau ekspertai perspėja – iki galo nežinome, kas atsiduria mūsų automobilių bakuose, todėl reikia tikslesnio žymėjimo.
Ekologiški biodegalai nuo įprastų degalų skiriasi tuo, kad yra gaminami ne iš naftos, o perdirbant ūkininkų auginamas saulėgrąžas, rapsus ar maisto atliekas, kurias išmetame į šiukšliadėžę. Šiltuoju metų laiku, aštuonis mėnesius, tokius degalus privalu maišyti su įprastu dyzelinu, o nuo šiol šie mėnesiai pasipildo dar keliomis savaitėmis.
„Didesnis biodegalų įmaišymas lapkričio–kovo mėnesiais reikalingas didinant transporto atsinaujinančių išteklių dalį ir pasiekiant Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimus“, – sako energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.
Pagal dabar galiojančią tvarką, nuo balandžio iki lapkričio bent septynis procentus tradicinio dyzelino sudėties turi sudaryti biodegalai. Benzinui reikalavimai kitokie – visus metus jį privalo sudaryti bent dešimtadalis ekologiškų degalų. Ateityje, neatmeta ministerija, ir dyzeliną reikės maišyti visus metus.
Įprastai nafta išgaunama iš po žeme esančių telkinių. Iš jos gaminami degalai keliauja į automobilio baką. Deginant benziną ar dyzeliną išskiriamas anglies dioksidas, kuris teršia aplinką, todėl mokslininkai sugalvojo kitą būdą – degalus išgauti ne iš naftos, o iš augalų.
„Ūkininkai augina augalus, iš jų gamina biodegalus ir juos naudoja. Augdami augalai savo gyvybiniuose procesuose naudoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Tai reiškia, kad augdami augalai naudoja anglies dioksidą, o iš jų pagaminti biodegalai, jiems sudegus vidaus degimo varikliuose, anglies dioksidą išskiria. Todėl tas bendras ciklas yra beveik lygus nuliui“, – sako Aplinkos apsaugos instituto atstovas Alfredas Skinulis.
Tačiau A. Skinulis atkreipia dėmesį, kad ne visi biodegalai vienodai geri.
„Biodegalai yra skirstomi į dvi grupes: į tradicinius ir pažangius. Tradiciniai degalai yra pagaminti iš maistinių kultūrų, pavyzdžiui, cukraus, krakmolo, augalinių aliejų. Patys pažangiausi degalai yra gaminami iš žemės ūkio atliekų“, – komentuoja A. Skinulis.
Paprastai tariant, tradiciniai biodegalai gaminami iš maisto, kuris gali būti ne sudeginamas, o suvalgomas. Pažangūs gaminami iš to, kas lieka suvalgius maistą. Tarkime, iš panaudoto aliejaus.
„Tradiciniai biodegalai yra gaunami iš maistinių kultūrų. Tai reiškia, kad augalai yra auginami kurui. Aplinkai duoda didesnį poveikį, jei augalai būtų auginami maistui, o kuras gaunamas iš atliekų.
Augalai savo augimo cikle naudoja didelį kiekį anglies dioksido ir jeigu jie nevirstų kuru, o virstų maistu, tai, savaime aišku, anglies dioksidas ir šiltnamio efektas mažėtų“, – komentuoja A. Skinulis
Lietuvoje, sako ekspertai, nustatyti, kiek iš maišomų biodegalų yra tradiciniai, o kiek pažangūs, sunku. Tačiau aišku tik viena – pažangiųjų gerokai mažiau nei tradicinių.
Dėl to susirūpino aplinkosaugininkai, esą dalis Lietuvoje maišomų biodegalų gaminami iš palmių aliejaus. Tą pripažino ir vienas degalinių tinklas. Mokslininkai sako, kad dėl šio aliejaus iškertami milžiniški miškų plotai, todėl tūkstančiai gyvūnų netenka namų.
Siūlo ženklinti
Dyzelinas, kurį vairuotojai pilasi šiandien, yra sumaišytas su biodegalais, tačiau ar jie pagaminti iš maisto atliekų, ar iš palmių aliejaus, dėl kurio gamybos kertami dideli miškų plotai, šie nežino.
Vartotojų teisių gynėjas Kęstutis Kupšys sako, kad vairuotojai turėtų žinoti, kas atsiduria jų automobilio bake, todėl degalų ženklinimas turėtų būti aiškus.
„Aš, kaip vartotojas, prieš pildamas degalus į automobilio baką, norėčiau žinoti, kad, tarkime, tai nėra iš palmių aliejaus pagaminti degalai. Žinodamas, kad, siekiant didinti palmių aliejaus gamybą, yra kertami atogrąžų miškai ir naikinama bioįvairovė, aš greičiausiai susilaikyčiau ir tokių degalų nepirkčiau“, – teigia K. Kupšys.
Vartotojų teisių gynėjo manymu, biodegalai turėtų būti žymimi, o tai padėtų vairuotojams apsispręsti.
„Tarkime, šviesoforo principu galėtų būti klijuojami lipdukai ant degalų čiaupų ir tada būtų labai aišku, kad žalias sukuria mažesnį pėdsaką nei dyzelinas, geltonas sukuria tokį patį, kaip dyzelinas, tik jis yra iš biologinių šaltinių, o raudonas rodytų, kad, deja, čia yra priedas, sukuriantis didesnį pėdsaką nei iškastinis priedas“, – paaiškina K. Kupšys.
Tačiau ministerija atkerta, kad dabar galiojantis ženklinimas yra suderintas su ES, todėl bent kol kas jo keisti neplanuojama. Tai, kad degalinėse atsirastų daugiau švarių, iš maisto atliekų gaminamų, biodegalų, galbūt padės užtikrinti finansinė parama juos gaminančioms įmonėms.
„Tai būtų parama būtent tų atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir pardavimui“, – sako R. Kėvelaitis.
Ekspertai sutaria: kuo daugiau biodegalų, tuo mažesnė automobilių keliama tarša. Didelės įtakos kainai tai taip pat neturi. Tačiau tikslas, anot jų, – ne visiškas perėjimas prie ekologiško dyzelino, bet gamtą dar mažiau teršiantys elektromobiliai, kurių Lietuvoje – dar labai mažai.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
