Eismas

2019.10.22 17:01

Automobilių taršos mokestį Seime ištiko NT ir bankų mokesčio likimas: siūlo jį paslėpti stalčiuje

atnaujinta 17.12
Vytenis Kudarauskas, Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.22 17:01

Vyriausybės patvirtintas Aplinkos ministerijos parengtas automobilių taršos mokesčio projektas teikiamas Seimui. Kilus aršioms diskusijoms, parlamentarai grąžino projektą tobulinti.

Dėl šio projekto balsavo 100 Seimo narių, „už“ – 30, „prieš“ – 36, susilaikė – 34.

Prieš pristatydamas naują mokestį, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seime kalbėjo, kad šis įstatymas sulaukė labai daug diskusijų ir dar daugiau klausimų. Tačiau dabartinis siūlymas turėtų leisti atnaujinti Lietuvos automobilių parką.

„Kalbant apie taršos mokestį, reikia prisiminti, kad apie tai kalbame jau 10 metų. Šiandien pristatome projektą, kuris jau vieną kartą buvo atmestas, tačiau šiandien pristatome atliepiantį esamą situaciją. Pagrindinis įstatymo tikslas – kad į Lietuvą patenkančios transporto priemonės būtų mažiau taršios. (...). Siekiame, kad ta našta visiems važinėjantiems automobiliams nebūtų netikėta. Kalbame apie naujai registruotus automobilius arba perregistruojamus“, – sako K. Mažeika bei priduria, kad registracijos mokestis yra pirmas žingsnis apsaugoti Lietuvos orą ir klimatą, kadangi pagal automobilių taršą, Lietuvoje iš visų ES šalių pastaruoju metu ji didėjo daugiausiai.

K. Mažeika taip pat pažymi, kad siūlomas mokestis yra socialiai teisingas, nes asmuo galės rinktis mažiau taršų automobilį ir mokėti mažesnį mokesčio tarifą. Savivaldybėms taip pat žadama skirta lėšų labiau plėtoti susisiekimą viešuoju transportu.

Ministras tvirtina, kad siūlymų būta įvairių, tačiau ministerija pasirinko mokestinį projektą, kurį administruoti būtų lengviausia. Bet koks sudėtingesnis taršos mokesčio reguliavimas galėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų.

„Yra nustatytos grindys ir pasirinkę mažiau taršius automobilius galės visai nemokėti mokesčio. (...). Be abejo, nėra lubų dėl mokesčio, kur buvo diskutuota. Kalbame apie tai, kad kiekvienas taršus judantis objektas mokėtų tiek, kiek jis išmeta teršalų. Šiuo atveju, mažiau taršių automobilių sąskaita nustatyti lubas pačių taršiausių – nematome prasmės. Matome prasmę žmogui suteikti galimybę pasirinkti mažiau taršius, už kuriuos visai nereikėtų mokėti“, – sako aplinkos ministras.

Jis taip pat priduria, kad benzininiai automobiliai apmokestinami mažiau, nes jie taršia aplinką mažiau.

Abejoja mokesčio efektymu

Parlamentaras Simonas Gentvilas abejojo dėl tokio mokesčio efektyvumo, ar jis tikrai sumažins oro taršą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gali būti padarytas neigiamas efektas naudotų automobilių verslui.

„Šventas reikalas saugoti ir gelbėti mūsų planetą, bet ar teisingai pasirinktas instrumentas. Aiškinajame rašte nenurodoma, kaip bus sumažinamos emisijos, nes žmonės bus prirakinami naudotis tuo automobiliu, kurį turi dabar.

Kiekvienais metais per Klaipėdą įvežama apie 30 tūkst. automobilių reeksportui. Jie įregistruojami, nors čia neužsibūna, ir jiems reikės sumokėti mokestį ir toliau keliauti kažkur kitur. Šis verslas iš Lietuvos išsikraustys oro neužteršus nė viena CO2 molekule“, – pastebėjo S. Gentvilas.

Mykolas Majauskas siūlo projektą atidėti, nes šiuo metu teikiamas projektas orientuotas ne į taršos mažinimą.

„Siūlau taip pat, kaip su NT ir banko mokesčiu, susirinkti siūlymus ir negąsdinti žmonių. Tai ne taršos mokestis, nes „laužas“ jau įvažiavęs į Lietuvą, ir žmonės, suprasdami, kad jį parduoti bus tik sunkiau, „droš“ jį iki galo.

Šis mokestis nuguls ant žmonių, kurie turi mažiausias pajamas ir negali pirkti naujesnio automobilio. Apskritai, tai transakcijos mokestis, nes reikės susimokėti už kiekvieną pirkimą ir pardavimą“, – akcentavo M. Majauskas.

Abejones Aplinkos ministerijos mokesčiu išsakė ir Jurgis Razma.

„Vertinant objektyviai, reikėtų žiūrėti į kiekvieno automobilio per metus nuvažiuojamą atstumą. Paprasčiausia tai padaryti yra per akcizą, nes CO2 kiekis proporcingas degalų suvartojimui. Šitas mokestis tikrai pretenduoja į kvailiausio mokesčio projektą šitame mokesčių pakete“, – sakė J. Razma.

Nukentės ekonomika?

Seimo narys Edmundas Pupinis pažymi, kad vertėtų apsvarsyti kitus variantus dėl automobilių taršos apmokestinimo. Anot jo, dabartinis siūlymas neigiamai paveiktų šalies ekonomiką.

„Dalis automobilių Lietuvoje neužsibūną ir po sutvarkymo yra išvežami į kitas šalis“, – sako E. Pupinis bei nuogąstauja, kad įvedus taršos mokestį, į Lietuvą nebebus įvežami tranzitiniai automobiliai.

Aplinkos ministras K. Mažeika pažymi, kad dažniausia tokie automobiliai yra įsivežami iš Vokietijos ir sutvarkius jie toliau vežami į trečiąsias šalis.

Tačiau Lietuvoje jie dažniausiai nėra įregistruojami, todėl neigiamo poveikio ekonomikai nebūtų, – tikina K. Mažeika

Atmetus Vyriausybės pasiūlymą, M. Majauskas pažymėjo, kad antradienį Seime nebuvo pritarta daugeliui Vyriausybės pasiūlymų, todėl šalies biudžetas neteks apie 100 mln. eurų planuojamų pajamų.

„Transporto priemonių taršos mokestis praskrido. Tai yra minus 29 mln. eurų. NT mokestis praskrido, o tai yra minus 8 mln. eurų. Bankų mokestis net neatėjo iki Seimo, nes prieštarauja Konstitucijai, tai minus 52 mln. Žemės mokestis buvo priimtas vieno balso dauguma. Tikėtina, kad jam irgi nebus pritarta, todėl dar minus 7 mln. eurų. Iš viso beveik yra 100 mln. eurų minuso iš to, ką pateikė Vyriausybė. Mano klausimas Vyriausybei yra, kaip jūs vertinate tokį biudžetą“, – retoriškai Seime klausė M. Majauskas.

Mokestis sieks nuo 30 eurų

Daug diskusijų sukėlęs automobilių taršos mokesčio projekte numatoma, kad mokestis būtų surenkamas tik iš M1 ir N1 klasės lengvųjų automobilių savininkų. Mokestis būtų mokamas automobilio registracijos metu. Tai yra, apmokestinami būtų ne tik naujai į Lietuvą įvežti automobiliai, bet ir anksčiau mūsų šalyje registruotos transporto priemonės.

Taršos mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į tai kokia degalų rūšimi (dyzelinu, benzinu ar dujomis) automobilis yra varomas ir kiek teršalų jis išmeta į aplinką. Mokestis dyzeliniams automobiliams siektų 80–1280 eurų, benzininiams 40–610 eurų.

LRT.lt primena, kad pateikus projektą Seimui, pasikeitė taršos mokesčių dydžiai.

Taip pat skaitykite

Kiek reikėtų mokėti už automobilio taršą, galite pamatyti lentelėje.

Informaciją apie tai, koks automobilio taršos lygis, galima rasti automobilio registracijos liudijime.

Jei ši informacija nepateikiama, taršos lygis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos pateiktas formules.

Taršos mokestį surinks ir administruos VĮ „Regitra“. Aplinkos ministerija pateikiamame plane yra numačiusi, kad vengiantys mokėti mokestį vairuotojai gali sulaukti ir baudų, bei kitokių sankcijų.

Už nesumokėtą taršos mokestį planuojama skirti nuo 200 iki 8000 eurų siekiančią baudą.

Taip pat, tokios transporto priemonės savininkui būtų apribotos galimybės pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, būtų draudžiama atlikti transporto priemonės techninę patikrą ir būtų stabdomas leidimas tokiam automobiliui dalyvauti eisme.