Eismas

2019.10.16 19:19

Valdžios „dovana“ atsisakantiesiems taršaus automobilio ekspertų nežavi: naujam pritrūks pinigų arba nebus, ką rinktis

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.10.16 19:19

Aplinkos ministerija šiuo metu siunčia dvi pagrindines žinutes Lietuvos vairuotojams: pirma – ruošiamasi įvesti automobilių taršos mokestį, antra – tie, kurie savo seną taršų automobilį keis į naujesnį, gaus 1000 eurų kompensaciją. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai į tokią kompensaciją žiūri skeptiškai ir teigia, kad norintiesiems atsinaujinti pritrūks ne tik pinigų, bet ir pasirinkimo.

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos (NTPA) vadovas Vismantas Baršys pastebi, kad Aplinkos ministerijos skelbiama 1000 eurų suma yra tik gražus skaičius, o realios naudos bus kur kas mažiau.

„Už 1000 eurų tikrai negalima nupirkti tokio automobilio, kuris atitiktų Aplinkos ministerijos keliamus reikalavimus. Bet dar reikia skaičiuoti, kad žmogus realiai to 1000 net negauna.

Pavyzdžiui, savininkas priduoda sunaikinti automobilį, už kurį galbūt galėtų gauti ir didesnę sumą, nei siūloma kompensacija, tai yra jis gali prarasti apie 300–400 eurų. Taip pat reikia pasivaikščioti su popieriais ir reali nauda iš to 1000 liks 500–600 eurų“, – mano V. Baršys.

Pagal Aplinkos ministro įsakymą, 1000 eurų kompensaciją gaus tik tie, kurie savo senus automobilius atiduos sunaikinti ir įsigis ne senesnį nei 2013-aisiais metais pagamintą automobilį, varomą benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra arba, be benzino, dar ir dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra.

Taip pat skaitykite

Pasak Kauno automobilių turgų valdančios įmonės „Varanas“ direktoriaus Valentino Naujanio, norintieji pasinaudoti tokia kompensacija, neišvengiamai turės pridėti dar kelis tūkstančius eurų.

„Yra sakančiųjų, kad reikalavimus atitinkantį automobilį galima įsigyti ir už 2,5 tūkst., tačiau ar jis normaliai važiuos? Realiai benzinu varomas 2013-aisiais pagamintas automobilis, kuris atitiktų Aplinkos ministerijos reikalavimus, turėtų kainuoti bent 4 tūkst. eurų.

Tačiau visų pirma reikia turėti tokią sumą, nes kompensacija bus išmokėta tik įsigijus naują automobilį. Klausimas, ar aš tikrai esu žmogus, galintis pridėti trūkstamą sumą? Manau, kad tiesiog turėtų būti skiriama daugiau pinigų, bent jau 3000 eurų, nes tada būtų platesnis ratas žmonių, kurie persėstų į naujesnį ir ekologiškesnį automobilį“, – LRT.lt teigia V. Naujanis.

Kalbėdamas apie automobilių, kurie atitiktų minimalius reikalavimus, kainą, V. Baršys taip pat įvardija maždaug 3–4 tūkst. eurų sumą ir, kad būtų lengviau įsivaizduoti, konkrečius modelius.

„Tai gali būti kompaktinės klasės automobilis, pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“, su mažesnio darbinio tūrio varikliu arba dar mažesni automobiliai, tokie kaip „Volkswagen Polo“. Jei kalbėtume apie didesnius automobilius, retas kuris patenka į 130 g/CO2 ribas. Be to, neseniai pasikeitė išmetamų teršalų matavimo metodika, todėl senesnių rodikliai vienokie, naujesnių – kitokie“, – sako V. Baršys.

O štai V. Naujanis į reikalavimus atitinkančių automobilių pasirinkimą žiūri dar skeptiškiau.

„Yra konkretus pavyzdys – 2013-ųjų metų „Opel Astra“. Bet šis automobilis netinka, nes jis varomas dyzelinu, o ir jo kaina yra virš 5000 eurų. Tačiau tai būtų normalus automobilis.

O jei toks, kuris atitinka reikalavimus, tai galbūt bus mažytis „Suzuki“ ar „Fiat“.

Galima rasti ir kitokių variantų, bet jie gali būti su gedimais arba labai daug nuvažiavę, pavyzdžiui, 300–400 tūkst. kilometrų, nes nuo 2013-ųjų metų realu, kad gali tiek nuvažiuoti. Tačiau benzininio variklio resursas mažesnis ir tokia rida reiškia, kad bus problemų“, – pastebi V. Naujanis.

Taip pat skaitykite

Problema – ribotas pasirinkimas

V. Naujanis atkreipia dėmesį, kad tiek automobilių pardavėjai, norintys patenkinti pirkėjų poreikius, tiek ir patys pirkėjai, kurie norės pasinaudoti Aplinkos ministerijos kompensacija, gali susidurti su viena rimta problema – antrinėje rinkoje nebus reikalavimus atitinkančių automobilių.

„Šiuo metu antrinėje rinkoje vyrauja dyzeliniai automobiliai, o benzininių pasirinkimas labai ribotas. Sakoma, kad Lietuvoje didelis procentas dyzelinių automobilių, bet Vakaruose situacija tokia pati. Kažkada belgiškame aukcione teko pirkti automobilius ir mačiau pasiūlą.

Pavyzdžiui, vieną dieną galėjo būti siūloma 800 automobilių su dyzeliniais varikliais ir tik šimtas su benzininiais. Galbūt Vokietijoje pasiūlos santykis yra 50 ir 50. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad viskas įspraudžiama į tam tikrus taršos rėmus, todėl pasirinkimas dar labiau sumažėja“, – akcentuoja V. Naujanis.

V. Baršys paaiškina, kodėl benzinu ar dujomis varomų automobilių pasiūla yra tokia maža, palyginus su dyzeliniais.

„Visoje Europoje leidžiama ir skatinama važinėti su dyzeliniais automobiliais, kurie atitinka Euro 5 ar Euro 6 standartus, nes tokie automobiliai naudoja mažiau degalų ir į aplinką išmeta mažiau anglies dvideginio nei tas pats benzininis automobilis.

Manau, kad Lietuvoje tiesiog norima pasirodyti, kad esame modernūs europiečiai, bet neatkreipiamas dėmesys, kad Europoje draudžiami Euro 4 standartą atitinkantys dyzeliniai automobiliai, kurie buvo gaminti iki 2010-ųjų“, – pastebi V. Baršys.

Jis priduria, kad apskritai nesupranta, kodėl dyzelinu varomi automobiliai Lietuvoje yra demonizuojami, o už benzininius – agituojama.

„Kad automobilis senas ir taršus, tai yra labai santykinis pasakymas. Pavyzdžiui, komunikuojama, kad labiausiai teršia dyzeliniai automobiliai, tačiau nesiremiama jokiais skaičiais. Tauta nori turėti kad ir seną, bet taupų dyzelinį automobilį, o kuo taupesnis, tuo mažiau teršalų jis ir išmeta.

Tai, kad Euro 5 ar Euro 6 standartą atitinkantys dyzeliniai tokie pat švarūs, kaip ir benzininiai, Aplinkos ministerija kažkaip nesupranta. Todėl dalį vairuotojų, kurie nori turėti taupų dyzelinį automobilį, pamėgins persodinti į daugiau vartojantį benzininį, todėl taršos mažinimo efekto nebus, nes senas dyzelinis gali išmesti tiek pat, kiek naujesnis benzininis“, – LRT.lt teigia V. Baršys.

Taip pat skaitykite

Nori atsisakyti taršaus automobilio, bet nemato naudos

LRT.lt kalbintas V. Naujanis pastebi, kad Aplinkos ministerijos paskelbtame plane nebeliko anksčiau minėtos paskatos, kad taršaus automobilio atsisakiusiems žmonėms būtų kompensuojamos viešojo transporto išlaidos, ir teigia, jog taip kai kurie žmonės tiesiog priversti taršų automobilį laikyti ir toliau arba jį parduoti kitiems, todėl taršos problema paprasčiausiai niekaip nesprendžiama.

„Vieni pažįstami turi seną 1986-ųjų „Audi“. Sakau jiems, atvarykite į turgų, pastatysime, pažiūrėsime, gal pavyks parduoti. Logiškai mąstant, tokiems žmonėms išsispręstų problema nuvarant automobilį į sąvartyną.

Tačiau tokiu būdu problema jiems neišsprendžiama, nes jie nesiruošia pirkti kito automobilio. Tokie žmonės, jie neturi galimybės pasinaudoti 1000 eurų paskata, nes jie negali jo priduoti, o gali tik parduoti arba toliau juo važinėti.

Kai domėjomės projektu, buvo sąlyga, kad jei žmogus nieko neperka, jis, pasinaudodamas kompensacija, gali naudotis viešuoju transportu. Bet tai dingo. Pavyzdžiui, mano minimos „Audi“ savininkai sako, kad mielai naudotųsi tokia paskata, bet jos nebėra, todėl ir žmonių, realiai galinčių pasinaudoti kompensacija, sumažėjo dar labiau“, – pavyzdį pateikia V. Naujanis.

Moki mokestį – teršk kiek nori

LRT.lt kalbinti ekspertai be entuziazmo žvelgia ir į Aplinkos ministerijos pateiktą taršos mokestį. V. Baršys pastebi, kad nustatyta 350 g/CO2 riba dyzeliniams automobiliams apskritai sunkiai pasiekiama.

„Dyzeliniams automobiliams nurodyta riba 350 g/CO2, tačiau tokių automobilių net nebuvo pagaminta. Ministerijos žmonės rengdami projektą apmokestino tai, ko nėra.

Vienintelis automobilis, kuris pasiekia tokią ribą, nebegaminamas jau dešimt metų ir tai buvo dešimties cilindrų dyzelinį variklį turintis „Volkswagen Touareg“, kuris išmeta apie 320 g/CO2. O net taršiausias „Audi Q7“ su 12 cilindrų dyzeliniu varikliu išmeta iki 300 g/CO2.

Bet jei pažvelgtume į benzininius automobilius, kurie viršija šį rodiklį, tai jų yra daugybė“, – automobilių taršos mokestį kritiškai vertina V. Baršys.

Pašnekovas taip pat nemano, kad mokestis pakeis lietuvių įpročius ir paskatins atsisakyti dyzelinių automobilių, nes bet kokiu atveju jais važinėti ir toliau apsimokės labiau nei varomais benzinu.

„Tas skirtumas, kuris susidarys dėl mokesčio, lietuviui tikrai nebus toks ženklus ir jis rinksis tai, ką mėgsta, o ne tai, ką jam norima primesti dėl neaiškių priežasčių. Dyzelinis automobilis bus ekonomiškesnis ir tą, pavyzdžiui, 200 eurų mokestį vairuotojas susigrąžins per mažesnes degalų sąnaudas“, – tikina V. Baršys.

Jam pritaria ir V. Naujanis, kuris pastebi ir tai, jog fiziškai mažesnis ir mažesnio darbinio tūrio benzininį variklį turintis automobilis tiesiog nepatenkins didelius atstumus važiuojančių vairuotojų poreikių.

Taip pat skaitykite

Taip pat skaitykite

„Sakoma, kam tu važinėji su tuo „trilitriu“, sėsk į mažesnio darbinio tūrio variklį turintį, mažesnį automobilį. Bet ką daryti, jei man reikia didesnio?

Pavyzdžiui, buvau Italijoje ir išsinuomojau mažytį „Fiat“, su kuriuo nuvažiavau 300 kilometrų, bet aš iš automobilio išlipau, lyg būčiau visą Lenkiją pervažiavęs, buvo didelis nuovargis.

Todėl jei važiuojama didesnius atstumus, reikia žiūrėti į ekonomiją ir dyzelinis automobilis šiuo atveju yra naudingesnis“, – priduria V. Naujanis.

Jis prognozuoja, kad ateityje sulauksime ir dar daugiau mokesčių, susijusių su automobiliais, tiesiog šiuo metu žiūrima, kaip bus reaguojama į nuo 2020-ųjų sausio 1 d. planuojamą įvesti taršos mokestį, o vėliau bus teikiami ir įgyvendinami nauji projektai.

„Taršos mokestis yra tik dėl mokesčio. Jei gali jį sumokėti, tai ir teršk toliau tą gamtą, svarbu, moki pinigus. Jokios paskatos tame nematau. Jei mūsų atlyginimai būtų kaip Vokietijoje, tai po trijų mėnesių Lietuvos automobilių parkas pasikeistų, bet tada nebus ką apmokestinti“, – reziumuoja V. Naujanis.