Eismas

2019.10.12 19:18

1890-ųjų dilema: ar gydytojai turėtų arklius iškeisti į automobilius?

LRT.lt2019.10.12 19:18

Kai 1890-aisiais pradėjo daugėti savaeigių transporto priemonių, jas pamėgo ne tik šiaip turtingi žmonės, bet ir gydytojai. Iki tol buvo įprasta, kad, iškvietus gydytoją, jis atvykdavo su arkliais pakinkyta karieta, rašo „autocar.co.uk“.

Keliavimas su arkliais ir vežimais tuo metu buvo įprastas dalykas. Toks keliavimo būdas buvo žinomas ir priimtinas nuo senų laikų. Atsiradus automobiliams, daugelis į juos žiūrėjo skeptiškai ir net su trupučiu baimės.

Tačiau naujoji keliavimo priemonė netrukus prigijo gydytojams. Tiesa, automobiliai ir medicina nuo pat pradžių buvo glaudžiai susiję, nes automobilizmo eros pradžioje degalus reikėjo pirkti vaistinėje. Bet paties automobilio naudojimas medicinos tikslais buvo kažkas naujo.

Galiausiai, automobilio ir gydytojo sąsaja tapo tokia akivaizdi, kad kai kurie gamintojai net ėmė kurti ir gaminti automobilius, skirtus būtent gydytojams, o pardavėjai juos tikslingai pristatydavo. Pavyzdžiui, taip save reklamavo „Decauville“ ir „International Motor Company“.

„International Motor Company“ daugiausiai pardavinėjo britiškus ir prancūziškus automobilius bei „gydytojų automobilius“. Štai vienoje jų automobilių reklamoje sakoma: „geriausiai tinkantis ir atitinkantis gydytojų poreikius“.

Pateikiamas ir gydytojo atsiliepimas.

„Su šiuo automobiliu įveikiau apie 5000 mylių įvairiomis oro sąlygomis ir įvairiais keliais. Aš jį naudojau savo kasdienėms darbo reikmėms ir man niekada neteko sustoti dėl kokio nors gedimo. Per dieną aš įveikiu apie 90 mylių ir neseniai grįžau iš 170 mylių kelionės iki Pietų pakrantės ir atgal, kurią įvykdėme be jokio sustojimo.

Jis pateisino visus lūkesčius ir nuveikė dviejų arklių darbą lengvai ir patikimai. Esu daugiau nei patenkintas.“

O štai „Decauville“ vienas gydytojas apibūdino taip:

„Neturiu jokių abejonių rekomenduodamas automobilį bet kuriam džentelmenui. Manau, kad jis ypač naudingas medikams, kurie turi daugybę kasdienių vizitų, nes variklis gali būti išjungiamas visiškai ir greitai, o iš naujo lengvai užvedamas. Aš supratau, kad automobilis lengvai atlieka dviejų ar trijų arklių ir vežimo darbą. Supratau, kad automobilis yra ekonomiškas, greitas ir naudojamas taip pat lengvai, kaip ir dviratis.“

Automobilių ir medikų ryšiai buvo stiprūs ne tik automobilių pramonės aušros metu, bet ir kiek vėliau. Pavyzdžiui, 1899-aisiais viename pranešime apie automobilius gydytojas atsiliepia taip:

„Negalima apsimesti, kad viskas yra visiškai nesudėtinga. Yra daug kas, ko reikia išmokti tiek kalbant apie konstrukciją, tiek ir apie valdymą. Tačiau kai tai suprantame, turime automobilį, kuris puikiai valdomas, gali keliauti bet kokį mūsų norimą atstumą, lengvai sustodamas ir vėl pajudėdamas iš vietos.

Mokymasis visai nesudėtingas. Žinoma, aš pastebiu, kad pirmieji važiavimai sukelia psichologinę įtampą, tačiau nemanau, kad jausčiausi geriau, jei prieš tai būčiau važinėjęs su arkliais.

Manau, kad pirmiausia reikia gerai perprasti automobilį. Tai padarius, nesunku nustatyti automobilio gedimus ir juos pašalinti. Iš pradžių bus klaidų, kaip ir su bet kokiais naujais dalykais, bet dauguma problemų yra nesunkiai pašalinamos.

Negaliu sakyti, kad mano automobilis nė karto nebuvo sugedęs, tačiau galiausiai jis visada buvo nugalėtojas ir kiekvieną kartą namo grįždavau išdidžiai. Man nė karto neteko jo stumti. Iš karto pareiškiu, kad mano automobilis yra „Decauville“ su 3,5 arklio galios, komfortiškai veža du, bet, jei reikia, talpina ir tris.“

Tačiau išsamiausiai apie automobilius atsiliepė gydytojas Harris Langfordas. Jis stengėsi savo kolegoms pateikti įdomių įžvalgų ir patarimų. Savo pranešime jis rašė:

„Gydytojas, kuris ruošiasi įsigyti automobilį, natūraliai jį lygins su arkliu ir vežimu. 1. Ar jis atliks darbą taip pat gerai ar net geriau? 2. Ar didelės momentinės išlaidos? 3. Ar jo išlaikymo kaštai didesni? 4. Ar yra kitų privalumų ir trūkumų? Apžvelkime kiekvieną punktą atskirai.

1. Ar jis veiks? Motorinis automobilis važiuos greičiau ir toliau už bet kurį arklį. Jis visada paruoštas naudoti. Pakankamai praktiškas tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Galite jį vairuoti patys ir, esant reikalui, galite palikti be papildomos apsaugos.

2. Momentinės išlaidos. Variklio varomą automobilį ar triratį galite įsigyti už praktiškai bet kokią kainą, kuri gali būti praktiškai tokia pati kaip ir arklio tempiamo vežimo. Kai kas mėgsta uždarą kabiną, kiti – atvirą.

Be jokios abejonės, pastarieji po ilgesnio pasivažinėjimo gali mėgautis geresne sveikata ir budresniu protu. Pakeisti uždarą kabiną mėgstančiųjų nuostatą nebus lengva, nebent jie pakeis savo įpročius ir pasinaudos gryno oro procedūromis, kurias siūlo ir savo pacientams.

Atlikdamas darbą, automobilis yra ne prastesnis nei du arkliai, tačiau vairuodamas vienas žmogus turi ne daugiau darbo, nei galėtų padaryti vienas arklys.“

Gydytojo skaičiavimai parodė, kad arklys, karieta ir pakinktai kainuoja nuo 135 iki 165 svarų, o automobilis kainuoja 165 svarus.

3. Išlaikymas. Tai suskaičiuoti nesunku ir yra tik vienas esminis skirtumas: ar automobilį vairuosite patys, ar samdysite vairuotoją.“

H. Langfordo skaičiavimu, pašaras arkliui savaitei kainuoja 12 šilingų, vadeliotojas – nuo 21 iki 25 šilingų, išlaikymas – dar 15 šilingų. Iš viso per savaitę reikėtų išleisti mažiausiai 2 svarus ir 8 šilingus.

O automobilio išlaikymas pareikalautų 5 šilingų per savaitę degalams. Jei gydytojas automobiliui vairuoti samdytų vairuotoją, tai kainuotų ne daugiau nei vadeliotojas, o automobilio laikymas nuomojamame garaže kainuotų apie 3 šilingus ir 6 pensus. Iš viso per savaitę automobiliui būtų išleidžiama maždaug 38 šilingai ir 6 pensai.

Taip pat jis priduria skaičiavimus, susijusius su galimu automobilio remontu.

„Daug girdėjau apie automobilio remonto išlaidas, tačiau iš tikrųjų jos nėra didesnės nei arklio pasagų pakalimas, veterinaro paslaugos ar kitos nuolatinės išlaidos. Per metus tai gali kainuoti nuo 4 iki 5 svarų.

Taip pat arklys gali nudvėsti, o automobilis ilgaamžiškesnis ir vargu ar jam sugedus išlaidos būtų didesnės nei 40 svarų. Pripučiamos padangos gali nusidėvėti, tačiau jos tarnaus ilgiau nei paprastos guminės padangos, kurias šiuo metu naudoja praktiškai visi gydytojai.“

4. Privalumai. Mano manymu, didžiausias privalumas yra tai, kad baigęs darbus tu gali nebijoti ir automobilį naudoti savo malonumui, o arkliui reikia suteikti poilsio.

Pavyzdžiui, jei darbo diena buvo sunki, atpalaiduojanti išvyka gali suteikti malonumo. Taip pat per trumpas atostogas galima leistis į kelionę, kurios metu galima daugiau sužinoti apie savo gimtinę.

Automobilio vairavimas neįsivaizduojamas be raumenų darbo ir taip pasiūloma maloni mankšta, kuri mus bent trumpam atitraukia nuo kasdienių darbų.

Trūkumai. Kvapas. Vienas Britanijos medicinos žurnalo rašytojas teigia, kad automobilio skleidžiamas kvapas nedaro garbės gydytojui. Tačiau mano automobilis skleidžia minimalų kvapą, nebent tepimo alyva patenka į cilindrą arba duslintuvą, tačiau tai galima lengvai pašalinti.

Garsas. Kai kurie automobiliai skleidžia minimalų garsą. Maniškis triukšmingas, tačiau tik tuo metu, kai reikia sutepti krumpliaračius. Garsas gali išgąsdinti arklius, bet tik tuo atveju, jei duslintuvas netvarkingas arba jo visai nėra.

Pabaigoje galiu pasakyti, kad jei jums trūksta kantrybės ar nervų, jei nekenčiate mažų berniukų dėmesio ir šūksnių, jei negalite pakęsti gryno oro, – nepradėkite naudotis automobiliu. Bet jei norite sveikų pokyčių ir mankštos, pavyzdžiui, pajudinti pirštus ir smegenis, jei norite justi jaudulį ir stengiatės savo darbus atlikti gerai ir greitai – tuomet motorizuokitės.“