Eismas

2019.10.09 15:36

Premjeras pasigenda argumentų, kodėl Lietuvoje traukiniai neįgaliesiems nepritaikyti laiku

atnaujinta 16.05
Saulius Jakučionis, BNS2019.10.09 15:36

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė pasigendantis argumentų, kodėl Lietuvoje traukiniai ir peronai nebuvo pritaikyti neįgaliesiems laiku.

Taip jis kalbėjo Vyriausybei nagrinėjant „Lietuvos geležinkelių“ prašymą iki 2024 metų pabaigos pratęsti išimtį, leidžiančią nevykdyti šio europinio įsipareigojimo.

Jeigu tai nebus padaryta, išimtis baigs galioti šiemet.

„Negirdime argumentų, dėl ko „Lietuvos geležinkeliai“ to nepadarė. Tema pakankamai jautri ir svarbi yra ir mes vėl labai svarbių savo įsipareigojimų nevykdome“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjeras.

„Siūlyčiau pakviesti į kitą mūsų pasitarimą „Lietuvos geležinkelių vadovą ir Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovą ir paklausykime. Tegu pažiūri vienas kitam į akis ir paaiškina, kad mes dar penkerius metus nespręsime jų (neįgaliųjų) klausimų“, – teigė S. Skvernelis.

Nepratęsus termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.

Taip pat didžiulių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per šimtą. Valstybės valdoma įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.

„Lietuvos geležinkeliai“ vėliau trečiadienį išplatintame komentare teigė, kad šiuo metu daugiau nei pusė traukinių yra pritaikyti neįgaliesiems.

Teigiama, kad per pastaruosius dešimt metų „Lietuvos geležinkeliai“ investavo 160 mln. eurų į 13 naujų elektrinių ir 10 dyzelinių traukinių, kurie pritaikyti neįgaliesiems.

Taip pat buvo įsigyti penki mobilūs keltuvai, o stacionarūs keltuvai įrengti Vilniaus, Kauno ir Marijampolės stotyse, o Šeštokuose buvo neįgaliesiems pritaikytas peronas.

„Artimiausiems penkeriems metams jau esame parengę investicijų programą. Didžiausios investicijos susijusios su traukinių parko atnaujinimu ir jų pritaikymu neįgaliesiems. Jau artimiausiu metu, elektrifikavus ruožą iki Klaipėdos, naujiems traukiniams planuojama skirti daugiau nei 100 mln. eurų“, – valstybės įmonės pranešime cituojamas jos vadovas Mantas Bartuška.

„Be to, ruošiamės įrengti 4 naujus peronus maršrute Klaipėda–Šilutė. Taip pat bus įsigyta daugiau keltuvų ir liftų. Jau yra patvirtintos investicijos į Vilniaus ir Kaišiadorių pėsčiųjų viadukų pritaikymą neįgaliesiems. Taip pat bus rekonstruojami kiti viadukai ir pėsčiųjų tuneliai, tam numatyta apie 7 mln. eurų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad įgyvendinti įsipareigojimams Lietuva turėjo dešimt metų, o dar vienas termino nukėlimas problemos gali neišspręsti.

„Kas dabar bus kitaip, jeigu mes tiesiog tą terminą nukelsime? Ar nebus taip, kad nukėlę terminą vėl grįšime į tą pačią situaciją?“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, investicijoms į infrastruktūrą neįgaliesiems neturėtų būti taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.

S. Skvernelis svarstė, kad reikėtų „Lietuvos geležinkelius“ įpareigoti pateikti detalų planą, kaip traukiniai ir peronai bus atnaujinami.

Vyriausybė klausimą dėl išimties atidėjo. Kadangi ji numatyta įstatyme, jai turėtų pritarti ir Seimas.

Projektus pateikusi Susisiekimo ministerija taip pat nurodo, kad finansiškai ir techniškai būtų sudėtinga visose stotyse vienu metu įrengti vietas, kuriose judėjimo negalią turintys asmenys galėtų pranešti apie savo atvykimą ir prireikus sulaukti pagalbos – tokia įranga yra tik pagrindinėse šalies geležinkelio stotyse.

Reaguodami į ketinimus atidėti išimtį, opozicijos atstovai paskelbė ketvirtadienį Seime šaukiantys Neįgaliųjų teisių komisijos posėdį.

„Gėdinga, kai Lietuva nepaiso tarptautinių įsipareigojimų. Turime liautis į žmones žiūrėti kaip į nereikalingą balastą. Visiems privalo būti užtikrintos vienodos teisės ir už tai atsakinga Vyriausybė“, – sakė komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis, pats turintis judėjimo negalią.

2007-aisiais patvirtintas Europos Sąjungos reglamentas taip pat įpareigoja pritaikyti traukiniuose kelionės informacijos sistemą girdėjimo ar regos negalią turintiems asmenims.