Lygiai prieš trisdešimt metų griuvo Berlyno siena. Kelis dešimtmečius ji skyrė žmones ir ribojo jų galimybes susitikti su artimaisiais ar laisvai keliauti per pasaulį. Berlyno siena tapo laisvės suvaržymo simboliu, ją pralaužti pavyko vos keliems tūkstančiams žmonių, o ši istorija apie tai, kaip mažytis „BMW Isetta“ padėjo laisvę pajausti dešimčiai iš jų.
Pagal BMW pateiktą informaciją, „jalopnik.com“ aprašė istoriją, kaip mažytis „BMW Isetta“ automobilis buvo paverstas puikiu įrankiu, padėjusiu pabėgti dešimčiai Rytų Vokietijos gyventojų.
Istorija prasidėjo 1962-ųjų lapkritį, kai Manfredas Kosteris buvo pašauktas į Rytų Vokietijos nacionalinę liaudies armiją. M. Kosteris buvo ne tik pacifistas, bet ir apskritai nepatenkintas bendrąja Rytų Vokietijos kryptimi, todėl nusprendė, kad metas bėgti į Vakarus. Tačiau kaip tai padaryti?
Galvodamas apie galimybes pasprukti iš Rytų, M. Kosteris prisiminė Vakarų Berlyne gyvenantį savo bičiulį Klausą Giunterį Jacobi, kuris gyveno kitoje Berlyno sienos pusėje. M. Kosteris vienai nakčiai galėjo nuvykti pas savo bičiulį ir sukurti pabėgimo planą. Jie nusprendė, kad pabėgimo įrankiu taps mažytis K. G. Jacobi turimas „BMW Isetta“ automobilis.
Šis automobilis planui idealiai tiko, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai priešingai. Nors sieną kertančios transporto priemonės buvo tikrinamos labai akylai, pažvelgus į „Isetta“ tiesiog natūraliai nekildavo abejonių, kad jame nėra vietos, kur būtų galima ką nors paslėpti, ypač žmogų.
Nors daugeliui idėja žmones per sieną pervežti automobiliu „Isetta“ atrodė kaip neįmanoma misija, tačiau K. G. Jacobi buvo kitokios nuomonės. Prie sėkmei palankių aplinkybių prisidėjo tai, kad jis buvo apmokytas mechanikas, automobilių mėgėjas ir gabus entuziastas, kuris puikiai išmanė, kaip veikia jo vieno cilindro variklio varomas „BMW Isetta“.
Maža to, K. G. Jacobi ne tik puikiai išmanė automobilio struktūrą, bet ir galėjo dirbti garaže, kuriame buvo visi reikalingi įrankiai automobiliui modifikuoti.
300 kubinių centimetrų darbinio tūrio, vieno cilindro variklis sumontuotas šio automobilio gale, dešinėje pusėje, tiesiai už sėdynės. Kiek arčiau vidurio buvo kiek daugiau nei 13 litrų degalų talpinantis bakas, atsarginis ratas ir nedidelis bagažo skyrius. Žvelgiant į tokią komponuotę sunku įsivaizduoti, kur čia galėjo tilpti suaugęs žmogus?
Pirmiausia, ką padarė K. G. Jakobi, jis bagažo skyriaus dugną pakėlė maždaug dešimčia centimetrų, išėmė atsarginę padangą, oro filtrą ir nuo išmetimo sistemos numontavo karščio skydelį ir degalų baką.
Už sėdynės esančioje galinėje sienelėje buvo išpjauta anga žmogui patekti į ten esančią ertmę, buvo pakeista išmetimo sistema ir sumontuota nauja sienelė, apsauganti žmogų nuo išmetimo sistemos karščio. Vietoje originalaus degalų bako buvo sumontuotas ženkliai mažesnis, kurio talpa nesiekė dviejų litrų, todėl automobiliui degalų užtekdavo tik sienai kirsti pirmyn ir atgal.
1. Pakeltas krovinių skyrius.
2. Išimtas atsarginis ratas ir išpjauta ertmė įlįsti.
3. Pašalintas išmetimo sistemos dangtelis, išimtas oro filtras ir kitos nereikalingos detalės.
4. Modifikuota išmetimo sistema.
5. Įvirinta dugno plokštė ir apsauga nuo karščio.
6. Pašalinta vidinė galinio sparno dalis ir padidinta prošvaisa.
7. Degalų bakas pakeistas mažesne talpa.
Modifikavus automobilį „BMW Isetta“, naujai sukurtoje erdvėje tikrai ne ypač patogiai, bet galėjo tilpti suaugęs vyras, o būtent toks tikslas ir buvo – nesvarbu, kaip, bet kad tai būtų įmanoma.
Automobilis buvo paruoštas, beliko įgyvendinti planą. Kai iki M. Kosterio paėmimo į armiją 1963-ųjų gegužę buvo likusi tik savaitė, prie jo pabėgimo iš Rytų Vokietijos plano savanoriškai prisidėjo du studentai. Vienas vairavo „Isetta“, o kitas iš paskos važiavo su „Volkswagen Kaefer“, jei prireiktų pagalbos.
O pagalbos iš tikrųjų reikėjo. Kaip aprašoma K. G. Jacobi biografijoje, vykdant planą nutiko netikėtų dalykų ir iškilo kitų problemų. Visų pirma, kadangi K. G. Jacobi buvo Vakarų pusės gyventojas, jis negalėjo laisvai patekti į Rytų Berlyną. Studentas, kuris turėjo vairuoti „Isetta“, netikėtai pasišalino, tačiau buvo dar du studentai, kurie nusprendė planą įvykdyti. Vienas iš jų sėdo už „Isseta“ vairo, kitas vairavo „Volkswagen Kaefer“.
M. Kosteris įlindo į automobilyje „Isetta“ paruoštą ertmę ir jie pajudėjo. Tačiau lyg iš niekur pasirodė ūkininkas, taip pat prasidėjo audra ir – lyg to būtų maža – nutrūko vienas iš „Isetta“ trosų ir automobilis nebevažiavo.
Galų gale, išsprendus problemas, abu automobiliai pasiekė sienos kirtimo punktą. Rytų pusėje jau laukė K. G. Jacobi.
Deja, pati sienos kirtimo procedūra nebuvo greita ir lengva. Nors „Isetta“ nekėlė didelio įtarimo, buvo tikrinamas automobilio variklio skyrius, o M. Kosteris automobilio viduje turėjo išbūti tris valandas. Tačiau galiausiai planas pavyko – kirtus sieną M. Kosteris galėjo išlipti iš automobilio ir mėgautis laisve.
1. 11 val. K. G. Jacobi namai, kur jis perduoda automobilį studentams.
2. Bornholmerio tiltas, kur 15 val. 55 min. studentai kerta sieną ir įvažiuoja į Rytų Berlyną.
3. 18 val. 05 min. Keturių evangelistų bažnyčia, kur studentai susitinka su M. Kosteriu.
4. Karpių tvenkinys, kur 21 val. M. Kosteris pasislepia automobilyje.
5. 22 val. 30 min. studentai važiuoja prie sienos kirtimo posto.
6. Prie Bornholmerio tilto ir sienos kirtimo posto studentai grįžta 23 val. 55 min.
7. Gruntalerio gatvės parkas, 10 minučių po vidurnakčio M. Kosteris išlipa iš automobilio. Dabar jis laisvas žmogus.
Pabėgimui pritaikyta „BMW Isetta“ buvo panaudota dar devynis kartus ir iš Rytų Berlyno į Vakarų pusę padėjo pabėgti devyniems žmonėms.
BMW sukūrė trumpą vaizdo siužetą, kuriame atkartojama pabėgimo istorija.
Pagal „jalopnik.com“ ir „bmw.com“ parengė Vytenis Kudarauskas
