Eismas

2019.09.29 14:05

Automobilių pramonės prognozės iš 1932-ųjų: greitkeliai, aerodinamika ir elektromobilių proveržis

LRT.lt2019.09.29 14:05

Prieš beveik 90 metų britų žurnalas „Autocar“ nusprendė paklausti šalies automobilių pramonės atstovų, kaip jie mano, kokie pokyčiai laukia transporto priemonių per artimiausią dešimtmetį. Visgi kai kurie spėjimai buvo toliaregiški ir atitinka šių dienų tendencijas.

1930-aisiais automobilių pramonė buvo įgavusi pagreitį ir šios transporto priemonės tapo ne tik turtingųjų, bet ir eilinių žmonių kasdieniu atributu. Patys automobiliai taip pat tobulėjo, tiek kalbant apie jų dizainą, tiek ir apie technologijas.

Dėl šios priežasties 1932-ųjų sausį „Autocar“ kreipėsi į keturis tuo metu įtakingiausius Britanijos automobilių verslo žmones ir paklausė jų nuomonės, kaip automobiliai keisis per artimiausią dešimtmetį.

Pirmas savo nuomonę pateikė Laurence‘as Pomeroy‘us. Universitete studijavęs inžineriją, jau 1905-aisiais jis įsidarbino „Vauxhall“, o po devynių metų tapo įmonės technikos direktoriumi. 1926-aisiais jis prisijungė prie birtų „Daimler“, o 1934-aisiais buvo išrinktas Automobilių inžinerijos instituto prezidentu.

Jis buvo konservatyvus ir teigė, kad mokslo ir pramonės pasaulyje nemato nieko, kas rodytų spartesnius dizaino pokyčius, nei tuos, kurie įvyko per pastarąjį dešimtmetį.

Taip pat L. Pomeroy‘us manė, kad žmonės iš automobilių norės daugiau prabangos ir geresnių dinaminių savybių. Dėl to automobiliai didės, tačiau kartu didės ir gamybos efektyvumas, todėl jei automobiliai ir jų gamyba pabrangs, tai lems nedidelį kainos padidėjimą, jei toks apskritai bus.

Nors nepriklausoma važiuoklė pirmą kartą buvo panaudota 1922-aisiais „Lancia Lambda“ modelyje, ši technologija dar nebuvo naudojama masiškai. Tačiau L. Pomeroy‘us buvo šios technologijos entuziastas ir manė, kad ji ateityje progresuos.

Tuo metu automobilių kūrėjai jau galvojo apie aerodinamiką ir buvo kuriami aptakūs kėbulai, pavyzdžiui, tuo pasižymėjo „Tatra“. L. Pomeroy‘us manė, kad toks dizainas taps masiniu reiškiniu automobilių pramonėje. Galiausiai, jis spėjo, kad siekdami didesnio variklių galingumo ir mažindami svorį gamintojai naudos daugiau aliuminio.

Kitas pakalbintas ekspertas buvo Arthuras Hubble‘as, kuris tuo metu ėjo „Crossley“ gamintojo, veiklą vykdžiusio nuo 1904-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, vadovo pareigas.

„Galima nuspėti, kad elektra varomi automobiliai energiją galės gauti iš stočių, kurios bus įrengtos visoje šalyje. Nebus kvapo, garso, o energija bus nemokama“, – tuo metu prognozavo A. Hubble‘as.

Jis manė, kad iki 1942-ųjų realu tikėtis automobilių be pavarų dėžės ir turinčių tik vieną pedalą. Taip pat jis spėjo, kad varikliai bus pradėti montuoti automobilių gale, o kompresinio uždegimo varikliai bus tokie populiarūs, kad bus montuojami net į vaikiškus vežimėlius.

Dar vienas jo spėjimas – per ateinantį dešimtmetį atsiras metalas, kurį naudojant automobilio svorį bus galima sumažinti net 50 proc.

Visgi vienas spėjimas buvo labai arti tiesos. A. Hubble‘as teigė, kad netrukus Britanijoje bus išvystytas greitkelių tinklas, kuris sujungs miestus, tačiau jei vairuotojai norės juos apvažiuoti, galės tai padaryti važiuodami aplinkkeliais. Taip pat tai padidins vidutinį automobilių greitį.

Trečias spėjimus pateikė „MG“ dizaineris ir direktorius Cecilis Kimberis. Kai kurios jo ir A. Hubble‘o mintys sutapo. Pavyzdžiui, dėl greitkelių tinklo arba dėl to, kad, siekdami geresnės aerodinamikos, automobilių kūrėjai pradės variklius montuoti galinėje automobilio dalyje.

„Automobiliai nebeturės sparnų, žibintų, įlipimo laiptelių ar išorėje sumontuotų atsarginių ratų. Automobiliai taps vientisesni. Manau, kad atsiras bamperiai ar tokie sparnai, kurie užtikrins saugumą“, – dėstė C. Kimberis.

Visgi jis nemanė, kad automobilio kėbulas ir važiuoklė taps viena visuma ir tikėjosi, kad automobilio kėbulas ir rėmas toliau bus atskiri elementai.

Taip pat jis turėjo abejonių dėl nepriklausomos galinės važiuoklės. C. Kimberio manymu, tai galėtų sukelti automobilio valdymo problemų važiuojant didesniu greičiu. C. Kimberio nuomonė, kad hidraulinė sistema galiausiai taps nereikalinga pavarų dėžei ir sankabai veikti, buvo žinoma dar iki prašymo pateikti prognozes.

Paskutinis prognozes pateikęs žmogus buvo Allenas Herbertas, „Peugeot“ padalinio Jungtinėje Karalystėje generalinis direktorius.

„Aš įsivaizduoju, kad gamintojai laikysis konservatyvesnio požiūrio, kuriuo bus siekiama tobulinti dabartinius dizaino elementus, o ne eis brangių eksperimentų keliu“, – 1932-aisiais sakė A. Herbertas.

Taigi, vadovaujantis jo prognoze, populiariausias automobilis po dešimties metų ir toliau bus varomas galiniais ratais, o variklis bus montuojamas priekyje.

Jis pridūrė, kad tiki, jog konkurencija tarp automobilių gamintojų sumažės ir jie pradės daugiau bendradarbiauti tarpusavyje. Jis prognozavo, kad transporto priemonės brangs, tačiau žmonės geriau jaus automobilio vertę. Taip pat spėjo, jog automobiliai turės daugiau standartinės įrangos, kuri iki tol būdavo tik prabangiuose ir brangiuose automobiliuose.

Kadangi „Peugeot“ buvo dyzelinių variklių pionieriai, tikriausiai nieko nenustebins tai, kad A. Herbertas prognozavo šviesią ateitį šio tipo varikliams.

„Dyzeliniai varikliai išstums benzininius, tačiau tikėtina, kad pastarieji ir toliau bus naudojami laisvalaikiui skirtuose automobiliuose. O dyzeliniai automobiliai iš rinkos bus išstumti elektromobilių, tačiau tai nutiks dar tolimesnėje ateityje“, – prognozavo A. Herbertas.

Galiausiai, jis atkreipė dėmesį ne tik į automobilius, tačiau ir į vairuotojus.

„Aš norėčiau pažvelgti į 1942-ųjų metų vairuotojų perspektyvą ir tai, kaip tuo metu pagerėjo vairavimas. Šiuo metu vairavimas tampa vis prastesnis ir prastesnis. Atrodo, kad vairuotojai pamiršo viską, ką jie iki šiol mokėjo.

Aš norėčiau, kad policija turėtų galimybę atimti teisę vairuoti, kol institucijos įvertins vairuotojo galimybes ir supratimą apie eismą“, – savo spėjimus užbaigė A. Herbertas.

Pagal „autocar.co.uk“ parengė Vytenis Kudarauskas.