Eismas

2019.09.12 19:36

Pamokyti galimą pažeidėją nusprendęs vyras pats gavo antausį – sulaukė policijos skambučio

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.09.12 19:36

Noras būti pilietiškam gali grįžti nemaloniu bumerangu. Tuo įsitikino vilnietis Romualdas G., kuris norėjo užfiksuoti galimą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, tačiau iš vairuotojos sulaukė grąžos – ji paskambino į policiją ir apkaltino Romualdą grasinimu.

Norėjo užfiksuoti pažeidimą

Kaip LRT.lt pasakoja Romualdas, jis norėjo įvažiuoti į daugiabučio aikštelę, tačiau tą padaryti buvo sunku dėl ne vietoje sustojusio automobilio.

„Daugiau nei pusė automobilio stovėjo gatvėje, o priekinė dalis – ant įvažiavimo. Automobilyje sėdėjo moteris ir pravažiuodamas aš jai gestais parodžiau, kad ji pasitrauktų, nes trukdo eismui, tačiau ji demonstratyviai nusisuko.

Tada aš išsiėmiau fotoaparatą ir nufotografavau automobilį. Kai moteris pamatė, kad ją fotografuoju, ji išlipo iš automobilio ir puolė ant manęs šaukti, pagrasino, kad paskambins policijai. Aš atsakiau, kad labai gerai, nereikės man kreiptis, nes ji pažeidė KET“, – LRT.lt pasakoja Romualdas.

Jis pastebėjo, kad automobilį moteris netrukus patraukė, todėl išvažiavo. Tačiau tuo istorija nesibaigė.

„Viskas įvyko maždaug 13 val. 16 min., o jau po kiek daugiau nei valandos man paskambino moteris, kuri prisistatė, kad yra policijos tyrėja. Ji man pranešė, kad policija gavo pareiškimą, jog esu kaltinamas grasinimu ar užpuolimu. Bet aš nieko nepuoliau, niekam negrasinau, tik norėjau užfiksuoti pažeidimą“, – tikina Romualdas.

Vilniaus policijos Komunikacijos skyriaus vedėja Julija Samorokovskaja LRT.lt patvirtino, kad toks iškvietimas buvo, o policijos pareigūnus iškvietusi moteris parašė pareiškimą.

„Buvo iškvietimas, kad pranešėją nufotografavo nepažįstamas vyras ir pasišalino automobiliu, pranešėja dėl to turi pretenzijų. Ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, bet pareiškimas yra priimtas. Dabar yra dešimties dienų laikotarpis, kai turi būti priimtas sprendimas. Pareigūnai tikslina aplinkybes ir turėtų paaiškėti, koks bus sprendimas“, – LRT.lt komentuoja J. Samorokovskaja.

Fiksuojant pažeidimus ribos labai trapios

Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos fiksuoja paprasti žmonės, – kasdienis dalykas. Kaip teigia Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tokių pranešimų sulaukiama nuolatos.

„Mes raginame tai daryti ir siųsti policijai. Medžiaga yra niekur neviešinama, ji atiduodama policijai, kuri turi teisę duomenis tvarkyti nustatyta tvarka“, – LRT.lt teigia R. Matonis.

Jis pastebi, kad pažeidimo fiksavimas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, todėl tik nufotografuoti kartais gali nepakakti.

„Pavyzdžiui, užfiksuoti neblaivų vairuotoją yra sudėtinga, todėl reikėtų paskambinti policijai, kad pareigūnai atvyktų ir užfiksuotų faktą dėl blaivumo. Iš piliečio tokiu atveju galima paprašyti pateikti filmuotą medžiagą, jei automobilis ne važiuoja, o stovi, taip būtų galima įrodyti faktą, jog jis ką tik važiavo“, – pavyzdį pateikia R. Matonis.

Tačiau advokatas Arnas Paliukėnas atkreipia dėmesį, kad, fiksuodami pažeidimus, žmonės turėtų būti atsargūs ir nepersistengti. Kalbant apie Romualdo situaciją, jis mano, kad galimos pažeidėjos reakciją galėjo sukelti tam tikri pažeidimą bandžiusio užfiksuoti piliečio veiksmai.

„Galbūt pilietis ne vien tik patyliukais užfiksavo galimą pažeidimą, bet bandė žodžiais paauklėti ar gestais parodyti, o moteris suprato tai kaip grasinimą ir prašome, dabar yra tokia situacija. Reikia elgtis labai atsargiai ir labai gerai pagalvoti, ką sakome ir ką darome.

Pagal teismų praktiką, grasinimas vertinamas pagal tai, kaip tai suprato galimų grasinimų sulaukęs asmuo. Jei žmogus veiksmus įvertino kaip grasinimą, tai ir teismas tai gali įvertinti kaip grasinimą“, – LRT.lt sako A. Paliukėnas.

Advokatas nenori vertinti šios situacijos, nesusipažinęs su medžiaga, tačiau svarsto, jog viskas gali pasibaigti tuo, kad nė viena pusė neliks nei nukentėjusi, nei kalta.

„Policija dažnai susiduria su situacijomis, kai įvykyje dalyvavo, taip sakant, keturios akys. Administracinio nusižengimo metu tikėtinumo faktoriaus negali būti. Turi būti objektyvūs įrodymai, kad asmuo iš tikrųjų padarė nusižengimą, ir pareigūnai abiejų pusių atveju turi būti objektyvūs.

Jei objektyvių duomenų nepakaks, kad policija nustatytų kažkieno nusižengimą, tyrimas tikriausiai bus nutrauktas“, – mano A. Paliukėnas.

Patyrusio teisininko tokios situacijos nestebina. Jis pastebi, kad kartais žmonės nesupranta, kad tai, kas galbūt yra teisinga morališkai, nebūtinai yra teisinga teisiškai.

„Konstitucijoje yra parašyta labai aiškiai – teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Kartais būna, kad ir prokurorui, kuris perduoda bylą su kaltinamuoju aktu, atrodo, kad viskas aišku, bet teismas kaltinamąjį išteisina. Kitaip sakant, būna, kad net teisininkai klysta, o ką jau kalbėti apie paprastus praeivius, kurie kartais mano, kad neklysta ir yra teisūs“, – pastebi A. Paliukėnas.

Galiausiai pašnekovas akcentuoja tai, jog paprastam žmogui sunku įvertinti, ar tai, kas jam atrodo kaip pažeidimas, iš tikrųjų ir yra pažeidimas, nes neretai išvados daromos nežinant arba neįvertinus aplinkybių.

„Net jei elgiamasi atsargiai, vaizdas retušuojamas, bet yra svarbus aspektas, ar lūkesčiai yra pagrįsti, ar visais atvejais galima manyti, kad mobiliuoju telefonu ar kita įranga, kuri nėra sertifikuota pažeidimų fiksavimui, užfiksavus galimą pažeidimą bus inicijuotas tyrimas.

Juk nežinome, kodėl automobilis ten stovi. Galima sugalvoti tūkstantį variantų. Galbūt kažkam pasidarė bloga, gal kažko laukė. Kai nežinoma situacija ir aplinkybės, tikrai nereikėtų pulti fotografuoti“, – svarsto A. Paliukėnas.