Eismas

2019.09.11 18:31

Mirties keliu vadinamas Nemenčinės plentas: greičio kalnelių nebus, rimtiems pokyčiams valdžia neturi pinigų

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.09.11 18:31

Nemenčinės plentas vairuotojų neretai vadinamas Mirties keliu. Kad taip jis vadinamas ne be priežasties, patvirtina ir neseniai įvykusi tragiška avarija, kai šiame kelyje susidūrus dviem lengviesiems automobiliams du žmonės žuvo, o dar šeši buvo sužeisti. Tai ne pirma tragiška avarija šiame kelyje, tačiau kol kas nepastebimi jokie sprendimai situacijai pagerinti.

Nuo Vilniaus iki Nemenčinės vedantis kelias vis dažniau kelia nerimą vairuotojams. Nors šio kelio dalis, esanti Vilniaus miesto teritorijoje, yra keturių eismo juostų, kaip ir atkarpa, esanti Vilniaus rajono teritorijoje, tačiau tarp šių ruožų yra dviejų eismo juostų atkarpa, kurioje ir įvyksta skaudžių ar net tragiškų eismo įvykių.

Atkarpa nuo sankryžos su Kairėnų gatve iki Miškonių gyvenvietės yra dviejų eismo juostų, po vieną kiekviena kryptimi. Ji siaura, iš abiejų kelio pusių juosiama medžių, taip pat šioje atkarpoje ne pati geriausia kelio danga. Ypač pavojinga vieta laikoma Nemenčinės plento ir Laurų gatvės sankryža, kur, beje, ir įvyko paskutinis tragiškas eismo įvykis.

Nors šioje atkarpoje greitis ribojamas iki 70 km/val. ir draudžiama lenkti, kai kurie vairuotojai ne tik nesilaiko greičio ribojimų, bet ir išdrįsta atlikti lenkimus.

Vairuotojai prašo sprendimų – šioje atkarpoje kelią platinti iki keturių eismo juostų arba bent jau imtis greitų priemonių eismo saugumui pagerinti. Tačiau panašu, kad permainų šioje atkarpoje dar teks palaukti.

Ribotos galimybės įrengti papildomas priemones

Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis, LRT.lt paklaustas apie avaringumo statistiką Nemenčinės plente, teigia, kad per šiuos metus čia užfiksuoti keturi įskaitiniai eismo įvykiai, o, kalbėdamas apie avaringumą apskritai, kaip pavojingiausią vietą išskiria ne Laurų gatvės sankirtą, bet Nemenčinės plento ir Kairėnų gatvių sankryžą.

„Vertinant visą ruožą, avaringumo statistika yra panaši ir neišskirčiau tos vietos, kur paskutiniu metu įvyko skaudus eismo įvykis, nes per šiuos metus visame ruože yra įvykę keturi įskaitiniai eismo įvykiai.

Pagal konkrečias vietas į šį sąrašą patenka visos pagrindinės Nemenčinės plento sankryžos su šalutinėmis gatvėmis, tai yra Laurų, Balžio, Kairėnų gatvių sankirtos.

Pavyzdžiui, sankryžoje su Kairėnų gatve avaringumo statistika yra didesnė, jei imtume techninius eismo įvykius, jų per metus čia būna iki 30“, – įvardija T. Kamaitis.

Tačiau vairuotojai dažnai linksniuoja būtent Laurų gatvės sankryžą ir siūlo imtis greitų priemonių būtent šioje vietoje, pavyzdžiui, įrengiant greičio mažinimo kalnelius arba atskiriant priešpriešinį eismą skiriamąja juosta. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovas tikina, kad galimybės kažką padaryti yra ribotos.

„Norint įrengti skiriamąją juostą, reikėtų platinti kelią, o kaip laikiną priemonę ją įgyvendinti būtų sunku.

Siekiant įrengti greitį mažinančius kalnelius reikia atsižvelgti, kad tai yra pagrindinė gatvė, vedanti iš užmiesčio į Vilniaus miesto centrą, ir šioje vietoje yra įkalnė. Kalneliai šioje vietoje, pavyzdžiui, žiemos metu, sąlygas galėtų dar labiau pabloginti. Jei reikėtų staigiai stabdyti nuokalnėje arba pristabdžius, galima nebeužvažiuoti į įkalnę, taip pat gali atsirasti papildomų negatyvių pasekmių, kurios liečia vairavimą ir eismo sąlygas ir saugumą“, – LRT.lt sako T. Kamaitis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dažniausiai Nemenčinės plente įvyksta visiškai kitokio pobūdžio avarijos, nei nutiko paskutinį kartą, kai, automobiliams susidūrus kaktomuša, žuvo du žmonės.

„Šios avarijos pobūdis buvo sudėtingas ir sunkus, nes automobiliai susidūrė kaktomuša. Tačiau, žvelgiant į kitus eismo įvykius, dažniausiai įvyksta avarijos, kai atsitrenkiama į priešais važiavusio ir staigiai stabdžiusio automobilio galinę dalį arba kai išvažiuojant iš šalutinio kelio neįsitikinama, ar vairuotojas spės atlikti manevrą ir įsukti į pagrindinį kelią. O šiuo aptariamu atveju automobiliai susidūrė priešpriešiais. Jei vairuotojai būtų bent kiek pasukę, pasekmės galbūt būtų švelnesnės“, – pastebi T. Kamaitis.

Kalbėdamas apie šiuo metu esančias priemones, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas tikina, kad jei vairuotojai būtų drausmingi ir laikytųsi esančių ribojimų, avarijų būtų mažiau.

„Šiuo metu yra naudojamos techninės eismo reguliavimo priemonės, tai yra kelio ženklinimas ir ženklai. Pavyzdžiui, yra draudžiama lenkti, ribojamas greitis. Jei visų šių apribojimų ir įspėjimų būtų laikomasi, eismo įvykių būtų mažiau“, – pastebi T. Kamaitis.

Jei būtų pinigų – darbai prasidėtų nors ir šiandien

LRT.lt kalbintas T. Kamaitis sako, kad vairuotojų ne pačiu geriausiu žodžiu linksniuojama dviejų eismo juostų Nemenčinės plento atkarpa nepatinka ir Vilniaus savivaldybės atstovams, todėl šiuo metu yra paruoštas rekonstrukcijos projektas ir gautas statybos leidimas.

„Ne vienus metus buvo atliekami paruošiamieji darbai, projektavimas. Pavyzdžiui, buvo susidurta su miško teritorija, per kurią nebuvo galima planuoti susisiekimo infrastruktūros ir kelio išplatinimo.

Bet šiandien jau yra pabaigtas Nemenčinės plento rekonstrukcijos techninis projektas, kuriame numatyta minimą atkarpą išplatinti iki keturių eismo juostų. Taip pat numatyta iš abiejų kelio pusių įrengti dviračių takus.

Rekonstruojamą atkarpą sudaro 5,7 kilometro ir čia numatyta įrengti penkias šviesoforais reguliuojamas sankryžas ir vieną šviesoforais reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Visas ruožas būtų apšviestas, o papildomai būtų suprojektuotos garso mažinimo sienelės“, – pasakoja T. Kamaitis.

Nors projektas paruoštas ir statybos leidimai gauti, tačiau, kaip teigia T. Kamaitis, planuojamai rekonstrukcijai įgyvendinti reikėtų 24 mln. eurų ir Vilniaus miesto savivaldybė nėra pajėgi savarankiškai skirti tokių lėšų.

„Darbų sąmata yra nemaža, todėl projekto įgyvendinimą reikia planuoti iš anksto, taip pat dėl šios priežasties svarstome galimybę kreiptis dėl papildomo finansavimo šaltinio, kad tai nebūtų daroma tik iš savivaldybės biudžeto. Galbūt Europos Sąjungos fondų parama būtų galima pasinaudoti.

Svarstomi variantai kreiptis ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Jei, formuojant 2020-ųjų metų kelių priežiūros ir plėtros programą, Vilniaus miestui skiriama tam tikra suma infrastruktūros, susisiekimo ir eismo saugumo priemonių diegimui padengtų projekto realizavimo kaštus, būtų galima kalbėti ir apie konkretesnius terminus“, – paaiškina T. Kamaitis.

Jis įvardija ir tai, kaip būtų pakeista paskutiniu metu daug dėmesio dėl tragiško eismo įvykio sulaukianti Laurų gatvės ir Nemenčinės plento sankirta.

„Planuose numatyta ją pertvarkyti naikinant dabar esantį kelio susikirtimą ties vingiu. Būtų įrengta šviesoforais reguliuojama sankryža ties Lakštingalų sodų įvažiavimu, nuo čia pratęsiant kelią iki Laurų gatvės, kuris eitų paraleliai Nemenčinės plentui. Sankryžoje vairuotojai, atvažiuojantys nuo Vilniaus miesto pusės, į šį įvažiavimą galėtų įsukti vadovaudamiesi papildoma šviesoforo sekcija posūkiui į kairę“, – pasakoja T. Kamaitis.